Tuo metu, kaip praneša įmonė, grynasis pelnas pernai siekė 8,1 mln. eurų – trečdaliu daugiau nei ankstesniu laikotarpiu (6,1 mln. eurų).
„Grupės rezultatams didžiausią įtaką turėjo trąšų gamybos, agroverslo ir krovos sektoriuose veikiančių bendrovių rezultatai“, – rašoma pranešime.
„Dėl intensyvaus ir pigaus trąšų importo iš trečiųjų šalių, kurios nepatiria CO2 apmokestinimo, koncerno valdoma azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamintoja „Achema“ praėjusių metų gegužę buvo keliems mėnesiams sustabdžiusi pagrindinio produkto – amoniako – gamybą“, – nurodo įmonė.
Be to, pranešama, kad sumažėjus trąšų gamybos apimtims, mažėjo ir bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ („Klasco“) krovos apimtys.
Įmonės teigimu, nors trąšų rinka pernai buvo chaotiška, „Agrochemos“ įmonių grupės trąšų pardavimai 2025 m. padidėjo 15 proc., lyginant su 2024 m. – tai lėmė parduodamos produkcijos diversifikacija ir kiti laiku priimti bendrovės strateginiai sprendimai. Skelbiama, kad pernai bendrovė iš grūdų augintojų Lietuvoje supirko didžiausią grūdų kiekį įmonės istorijoje.
2025 m. „Achemos grupės“ bendra investicijų suma sudarė 121 mln. eurų, didžioji buvo nukreipta į Pagėgių rajone vystomą 264 megavatų (MW) vėjo elektrinių parką.
Skelbiama, kad pernai į valstybės biudžetą įmonių grupė sumokėjo 97,6 mln. eurų mokesčių, įskaitant suskystintų gamtinių dujų (SGD) mokestį, viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir apyvartinius taršos leidimus.
Naujausi komentarai