Anksčiau kiekvieną sūrelį į atskirą maišelį dėdavo: papasakojo, kaip keičiasi pirkėjų įpročiai

„Mūsų skaičiavimais, plastikinių maišelių suvartojimas sumažėjęs apie 63 proc., lyginant su prieš tai buvusia tvarka, kai plastikiniai maišeliai buvo pirkėjams pasiekiami nemokamai“, – kalbėjo „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Eglė Krasauskienė.

„Jų sunaudojimas sumažėjo maždaug 40 proc. Iš tikrųjų prognozavome panašius rezultatus, rėmėmės ir kitų šalių praktika. Panašios tendencijos pastebimos tiek kitur, tiek Lietuvoje“, – nurodė „Lidl Lietuva“ atstovė Lina Skersytė.

„Vienkartinių plastiko maišelių sunaudojimas pernai metų antrąjį pusmetį buvo du kartus mažesnis nei 2022 metais tuo pačiu laikotarpiu. Tai 100 milijonų vienkartinių plastikinių maišelių pakeitė 50 milijonų“, – aiškino „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.

Pasak pardavėjų, pasikeitė ir gyventojų įpročiai. Mat anksčiau neretai į maišelius buvo dedami net ir saugiai supakuoti produktai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pavyzdžiui, varškės sūreliai, kažkokios daržovės ar vaisiai, kuriems tas maišelis nėra būtinas. Anksčiau tos prekės būdavo dedamos į plastikinius maišelius. Dabar pastebime, kad žmonės jau susimąsto, ar tikrai jiems to maišelio reikia“, – pasakojo L. Skersytė.

„Nebededa bananų. Anksčiau kiekvieną sūrelį į atskirą maišelį dėdavo, tai irgi pokytis akivaizdus. Matome, kad ir tiesiai ant svarstyklių deda tam tikras prekes, jau nebe į maišelį“, – sakė „Maximos“ atstovė.

Tiesa, ekspertai tikina, kad nors situacija gerėja, tobulėti dar yra kur.

„Dabartinis vienas centas davė signalą, dalis žmonių tikrai paveikti. Tai puiku, toks geras teigiamas žingsnis, bet kur mes einame toliau? Tas sumažinimas nėra dramatiškas, nėra taip, kad jis išspręstų viską“, – pabrėžė „Žiedinės ekonomikos“ steigėjas Domantas Tracevičius.

Nerimą kelia išaugęs popierinių maišelių populiarumas. Mat dalis gyventojų juos naudoja ne pagal paskirtį. Pasak specialistų, popieriniai maišeliai nėra tvari alternatyva.

„Įvertinus jų bendrą pėdsaką, neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, tai tikrai nėra geresnis sprendimas. Tai – lengviau perdirbamas sprendimas. Nėra toks didelis taršalas, bet jų gamyba tikrai turi gamtai labai didelį neigiamą poveikį. Ypač, kai tenka kirsti medžius“, – aiškino D. Tracevičius.

„Reikėtų atkreipti dėmesį ir į popierinių pakavimo maišelių vartojimą. Nutiko taip, kad kažkas keitė tą plastikinį maišelį į popierinį“, – tikino R. Gecevičiūtė.

Visgi prekybininkai džiaugiasi, kad dalis pirkėjų vienkartinių maišelių išvis atsisakė. Vietoj jų renkasi daugkartinius.

„Naudoja ir daugkartinius įvairiausius maišelius. Tai specialūs maišeliai tiek vaisiams, tiek daržovėms ar biriems produktams susidėti. Nevengia atsinešti ir savo daugkartinių maišelių arba net plastikinių, kuriuos naudoja kelis kartus“, – šnekėjo L. Skersytė.

 Nevengia atsinešti ir savo daugkartinių maišelių arba net plastikinių, kuriuos naudoja kelis kartus.

„Žmonės tikrai ne tik įsigyja tą daugkartinį maišelį, bet tikriausiai jį laiko kažkur su savimi, automobilyje ar kažkur pirkinių krepšyje. Jie tiesiog jį atsineša ir naudojasi“, – nurodė E. Krasauskienė.

Gyventojai tikino, kad net ir vienas centas privertė susimąstyti, tačiau įpročius pakeitė ne visi.

Visgi daugkartinius maišelius renkasi dažnas.

Specialistai tikina, kad žengiant tvarumo link, svarbu ne tik apmokestinti popierinius maišelius, bet ir atsisakyti vienkartinių pakuočių. Tinkamas pavyzdys galėtų būti Estija. Mat mažiausioji Baltijos šalis nuo šių metų sausio, visuose renginiuose naudos vien tik daugkartines pakuotes.

„Norėčiau paklausti, kur Vilniaus savivaldybė, kur kitų miestų savivaldybės? Naudokimės ta patirtimi ir neturėsime tų užterštų erdvių, už kurių tvarkymą po to tenka sumokėti tiems patiems gyventojams“, – pabrėžė D. Tracevičius.

Kol kas Lietuvoje popierinių maišelių apmokestinti nesvarstoma.