Žemės reforma

Žemė ryja iždo milijonus

Levita Petrauskienė: “Po kritikos tapo sunkiau dirbti”

L. Petrauskienė prognozuoja, kad Klaipėdoje reforma bus baigta laiku. Kai kur apskrityje reforma užtruks iki 2007 metų. Liudo Dambrausko nuotraukos

Mūsų šalyje žemės reforma artėja prie pabaigos, nors daugelyje vietovių, pasak Lietuvos nacionalinės žemės ūkio tarnybos generalinio direktoriaus Kazio Maksvyčio, žemės grąžinimas savininkams - tai yra tikroji reformos pabaiga - užtruks dar iki 2007 metų. Kaip žemės reforma vyksta mūsų krašte? Kas pagrindinėje apskrities žemėtvarkos įstaigoje pasikeitė po skandalų, kilusių dėl kai kurių valdininkų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi? Apie tai kalbamės su laikinai einančia Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos departamento direktoriaus pareigas Levita Petrauskiene.

- Ar kas nors pasikeitė departamento darbe po kritikos, kurios sulaukė buvę vadovai?

- Įstatyminiai aktai nepasikeitė, todėl mūsų veiklos “teisinis laukas” liko tas pats. Jeigu kalbate apie planus ir pažadus, kuriuos dalijo ir Seimo kontrolierių tarnyba, ir kitos įstaigos, tai čia irgi niekas nepasikeitė. Pastarasis laikotarpis sėkmingas mūsų apskričiai: pagal teisių į nuosavybę atkūrimo rodiklius mes – tarp pirmaujančių. Reikia atkreipti dėmesį į grąžinamos žemės dydį – tai svarbiausias rodiklis. Pateiktų prašymų skaičius nėra svarbus rodiklis, nes teisės atkuriamos iš dalies. Mes galime atkurti nuosavybės teises, priimdami dalinį sprendimą, ir užrašyti, kad likusi dalis bus grąžinta vėliau. Pas mus nuosavybės teisių į žemę atkūrimas pagal plotus per 2003 metus padidėjo 6 proc., Vilniaus apskrityje - tik 3 proc.

- Jeigu kalbėtume ne apie procentus, bet apie žmones, kiek jų Klaipėdos apskrityje sugebėjo susigrąžinti žemę?

- Mūsų apskrityje, skaičiuojant ir į apyvartą įvestus jau suprojektuotus sklypus, kurių savininkai dar neturi dokumentų, rodiklis – 92 proc. Daugiausiai teisių į žemę apskrityje atkurta Skuodo rajone – 97 proc., mažiausiai, 82 proc. – Klaipėdos rajone. Apskrityje buvo paduoti 49 827 prašymai. Šiuo metu patenkintas 43561 prašymas ir atkurtos teisės į žemę. Tačiau tai – ne rodiklis, nes teisės atkurtos tik iš dalies.

- Vyriausybė reformai 2003-2004 metams skyrė daugiau kaip 75 mln. litų. Kiek iš šių lėšų teko Klaipėdai? Kaip jos naudojamos?

- Po 2000 metų finansavimas buvo labai blogas – dauguma projektuotojų iš viso nedirbo. Mums teko 4 mln. Lt 2004 metams. Pernai, kai nuosavybės teisių į žemę atkūrimas padidėjo 6 proc., išleidome 3,6 mln. Lt. Tai – parengti projektai ir žemės perkėlimas - neatlygintinas lygiaverčio žemės sklypo suteikimas kitoje vietoje. Daugiausiai išleista grąžinamų žemės sklypų projektavimui.

- K. Maksvytis tvirtina, kad žemės grąžinimas bus baigtas tik 2007 metais. O kaip Klaipėdoje?

- Jeigu turėtume pakankamai projektuotojų, mūsų apskrityje baigtume 2005 metais, bent jau kaimo vietovėje, o ne mieste. Tačiau labai sunku rasti kvalifikuotų projektuotojų, nors lėšų turime. Projektavimo organizacijos nerodo noro. Valstybinis žemėtvarkos institutas reformą vykdo Klaipėdoje, Skuode ir Kretingoje, Šilutėje – bendrovė “Šilutės hidroprojektas” ir individualios įmonės. Pastarosios dirba labai efektyviai, institutų darbuotojai – ne taip efektyviai.

Privatūs projektuotojai per mėnesį padaro apie 8000 projektų, jų kolegos valstybiniame institute – 4000. Šiais metais mūsų apskrityje reformos nebaigsime, kaip reikalauja Vyriausybės programa, o 2005-aisiais – baigsime. Mes vejamės Marijampolę, Telšius, Panevėžį, kur jau baigiama grąžinti žemę.

- Žinoma, kad Lietuvoje įregistruota daugiau kaip 1300 nusiskundimų žemėtvarkininkais. Kiek iš jų gauta Klaipėdos departamente?

- Mes nerenkame skundų statistikos atskirai, tačiau su įvairiais pareiškimais pas mus įregistruoti 576 skundai. Pusė jų – darbinio pobūdžio, kai žmogus prašo įteisinti namų valdą, perkelti žemės sklypą, o pusė – patys skundai. Iš jų pagrįstų skundų – apie 30 proc. Tai atvejai, kai žemėtvarkininkai pažeidė įstatymus. Kai žmogui nepatinka jo teisių į žemę atkūrimo būdas, tai – nepagrįstas skundas. Pavyzdžiui, žmogus nori susigrąžinti žemę natūra, o sklypas priskirtas prie valstybės išperkamų. Tokių skundų daugiausiai Kretingos rajone, pavyzdžiui, Vydmantuose, nes kaimiečiai ir miestiečiai nori susigrąžinti žemę arčiau jūros, o visose gyvenvietėse asmeniniam naudojimui suprojektuoti sklypai – iki 3 ha. Nors įstatymas keitėsi 22 kartus, tokios žemės statusas lieka nepasikeitęs. Dažniausiai skundžiasi žmonės, negalėję susigrąžinti žemės natūra. Šilutėje daug kitokio pobūdžio skundų, kai žemės savininkai ginčijasi su kaimynais, pavyzdžiui, specifinė Gardamo gyvenvietė.

- Kur, o svarbiausia – į ką turi kreiptis žmonės, jeigu jiems atrodo, kad jų teisės pažeidžiamos?

- Iš tiesų, kai žmonės jaučia, kad įstatymas nepateisino jų vilčių, jie kreipiasi į mus. Dažnai mes negalime jiems pranešti nieko gera. Tai atvejai, kai žmonės laukia, kad dar kas nors pasikeistų, tačiau jau nieko nepakeisi, nes baigėsi paraiškų susigrąžinti nuosavybę pateikimo laikas. “Natūros” ir “asmeninių ūkių”, kaimiečių ir miestiečių konfliktas – sunkiausias. Ir vieni, ir kiti gavo dalį žemės, nė viena pusė neliko nuskriauta. Kretingoje yra daugiausiai žmonių, atgavusių savo, tėvų ir senelių, žemę.

Grįždama prie pirmojo klausimo apie pokyčius Klaipėdos žemėtvarkos departamente, pasakysiu, kad po kritikos dirbti tapo morališkai sunkiau. Ypač įtempta padėtis mūsų departamento Klaipėdos skyriuje. Žmonės vis dar tampomi, kviečiami į įvairius teisėsaugos organus. Teko susitikti su daugeliu žmonių, aiškinti, kad ne visi valdininkai blogi, kad, kaip ir kiekvienoje profesijoje, tarp mūsų pasitaiko negerų žmonių. Tai mano nuomonė. “Žemėtvarkininko” sąvoka jau tapo bendrine, prisiminkime serialą “Kaimynai”. Manau, kad neigiami reiškiniai išnyks.

- Kaip žemė grąžinama Klaipėdoje? Juk daugelio žemėtvarkininkų problemos prasidėjo būtent čia.

- Iš tiesų, Klaipėda ir Klaipėdos rajonas – problemiškiausios teritorijos, nes čia susikerta daugelio įtakingų miestiečių interesai – jie savo žemę persikėlė į Gindulius, Sendvarį, Jakus, Dovilus. Kita vertus, žemės grąžinimas neužstatytose miesto teritorijose pernelyg apkrovė darbu mūsų specialistus ir savivaldybių architektūros skyrių darbuotojus. Norėdami atlikti šį darbą, turime didinti etatus. Jeigu nedidinsime, 2005-2006 metais kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Palangoje, Kretingoje, Gargžduose, žemės reformos nebaigsime. Kretingoje neparengti detalieji planai. Palangoje eilės laukia 888 žmonės, ir visi nori gauti sklypus centre, o ten laisvos žemės nėra. Manau, kad Klaipėdoje žemę grąžinsime laiku – čia problemą spręsime naujus sklypus kurdami miesto ribose, pavyzdžiui, Antrojoje Labrenciškėje.

- Ačiū už pokalbį.