„Manyčiau, kad šiandien dėl viso skaidrumo ir aiškumo „Teltonika“ turėtų pateikti visas ataskaitas ir visą informaciją, kas susiję, kaip jie vežė tuos savo produktus į kitas šalis“, – Žinių radijui trečiadienį sakė R. Žemaitaitis.

„Teltonika“ aiškiai turi ateiti ir pasakyti: Maskvoje mūsų biuras yra, Sankt Peterburge mūsų biuras yra, Indonezijoje mes produkciją siunčiame, į Turkiją mes produkciją siunčiame, į Iraną mes produkciją siunčiame ir turime tą išvardyti“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ lyderis.

Jis tvirtino turintis daug informacijos, į kokias valstybes gabenama bendrovės produkcija, bei teigė dar prieš kelerius metus feisbuke skelbęs apie „Teltonikos“ įmonių veiklą Rusijoje, taip pat į trečiąsias šalis parduodamas technologijas.

„Tuo metu kažkodėl niekas net nereagavo ir net nesukrutėjo. Kai jau dabar iškilo ta pikinė situacija, kada prezidentas įėjo į tą vadinamą konfliktą su konservatoriais (...), dabar vis daugiau klausimų iškeliama apie pačios „Teltonikos“ procesus“, – sakė R. Žemaitaitis.

„Jeigu čia būtų V. Matijošaitis su savo krabais, tai piketai, mitingai eitų per visą Lietuvą. Čia yra du skirtingi dalykai moralės klausimu“, – kalbėjo jis.

Jeigu čia būtų V. Matijošaitis su savo krabais, tai piketai, mitingai eitų per visą Lietuvą. Čia yra du skirtingi dalykai moralės klausimu.

LRT Tyrimų skyrius trečiadienį paskelbė, kad „Teltonikos“ produkcija nuo 2023 metų pradžios iki 2024 metų balandžio bent 18 kartų buvo vežama į Rusiją.

Pasak LRT, tai vyko per vadinamąsias rizikos šalis – Turkiją ir Honkongą. Duomenys rodo, kad nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo „Teltonikos“ eksportas į Jungtinius Arabų Emyratus, Turkiją, Sakartvelą, Kazachstaną, Serbiją.

Šių metų pradžioje viešoje erdvėje pasirodžius svarstymų, jog „Teltonikos“ produkcija per trečiąsias šalis galbūt pasiekia Rusiją, kuri prekes gali naudoti kare prieš Ukrainą, „Teltonikos“ savininkas Arvydas Paukštys tokius kaltinimus atmetė ir sakė, kad visus ryšius su Rusija jis nutraukė dar 2022 metais.

Anot jo, „Teltonikos“ produkcijos eksportas į Kazachstaną, per kur sankcionuotos prekės teoriškai galėtų keliauti į Rusiją, pernai sumažėjo apie 30 proc., be to, ten, kaip ir kitur, imamasi prevencinių priemonių, kad produkcija nebūtų perparduodama į sankcionuotas valstybes.