Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?

Ministrų kabinetas siūlymą svarstys posėdyje kitą savaitę, penktadienį pranešė ministerija. Vėliau ministras Lukas Savickas patikslino, kad jis bus svarstomas sausio 22 dieną.

Ji siūlo toliau drausti tokį eksportą sausumos transportu, tačiau leisti skraidinti lėktuvais, laikantis europinių reglamentų.

Be to, norima įpareigoti į eksportuotojų sutartis su pirkėjais įtraukti draudimą prekes reeksportuoti į Rusiją ar kitas trečiąsias valstybes.

„Nutarimo projekte numatyta verslo atsakomybė užtikrinti, kad Lietuvoje pagaminta produkcija nepasiektų Rusijos. Nuostatos dėl dvejopo naudojimo prekių eksporto oru į trečiąsias šalis draudimo keičiamos realiais kontrolės mechanizmais, siekiant užkirsti kelią galimam sankcijų apėjimui“, – pranešė ministerija.

Ministras Lukas Savickas sako, jog verslo bendruomenė remia siekį užtikrinti, kad sankcijos Rusijai būtų taikomos tiksliai ir efektyviai, užkertant kelią galimam sankcijų apėjimui.

Nutarimo projekte numatyta verslo atsakomybė užtikrinti, kad Lietuvoje pagaminta produkcija nepasiektų Rusijos.

„Tačiau taip pat turime užtikrinti aukštos pridėtinės vertės Lietuvos pramonės, kuri stiprina mūsų ekonomiką bei finansinius pajėgumus remti Ukrainą ir užtikrinti Lietuvos saugumo poreikius, gyvybingumą“, – pranešime teigė L. Savickas.

Siūloma, kad eksportuotojai kas mėnesį turėtų informuoti Strateginių prekių komisiją apie lėktuvais eksportuotas prekes – pateikti jų pavadinimus, kodus, kiekius, vertę, gavėjus bei galutinius naudotojus.

Pasak ministerijos, jei nustačius sankcijų pažeidimą prekyba būtų uždrausta tik pažeidėjai, o ne visoms Lietuvos įmonėms.

„Nustačius, kad sankcionuojamos Lietuvos gamintojų prekės per tarpininkus pasiekia Rusiją, atitinkamai Lietuvos įmonei uždraudžiamas eksportas į trečiąsias šalis“, – pabrėžė ministerija.

L. Savicko teigimu, nauja tvarka aiškiai apibrėžtų, kaip valstybė ir verslas pasidalins atsakomybes efektyviai įgyvendinti sankcijas Rusijai, išsaugoti Lietuvos verslo konkurencingumą Europoje: „Ir išvengiant priverstinio Lietuvos eksporto per kaimynines šalis.“

Pritarus Vyriausybei, verslas taip pat privalėtų muitinei raštiškai patvirtinti, kad pranešė prekių gavėjams apie galimą fizinį eksporto patikrinimą. Tuo metu ministerija būtų įpareigota iki liepos 1 dienos įvertinusi verslo pateiktą informaciją nustatyti, ar tam tikras prekes reikėtų licencijuoti.

Anot EIM, nutarimas įsigaliotų iškart, vos jį priėmus.

Ankstesnė Vyriausybė gruodį uždraudė lėktuvais eksportuoti tūkstančius dvejopos paskirties prekių į trečiąsias šalis, išskyrus 10 – JAV, Japoniją, Jungtinę Karalystę, Pietų Korėją, Australiją, Kanadą, Naująją Zelandiją, Norvegiją, Šveicariją ir Islandiją.

L. Savickas praėjusią savaitę po susitikimo su verslo atstovais teigė, jog eksporto ribojimai neturi kenkti aukštos pridėtinės vertės produkcijos eksportuotojams bei kartu nepažeisti sankcijų Rusijai.

Pasak ministro, dėl nuo sausio įsigaliojusių eksporto ribojimų verslas per metus gali negauti apie 250 mln. eurų pajamų, o draudimas daugiausia paliestų aukštųjų technologijų sektorių.

Į ribojamų prekių sąrašą buvo įtraukta keli tūkstančiai prekių: centrifugos, skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, įvairūs transporto priemonių komponentai, kelių vilkikai bei jų dalys.