- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė nuo kitų metų sausio siūlo dešimtadaliu didinti valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimus.
Tai numatančias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui.
Kaip Vyriausybės posėdyje trečiadienį teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, pataisomis siekiama sudaryti teisines prielaidas didinti atlyginimus valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams.
Anot jos, nuo 2022-ųjų sausio 1-osios Vyriausybė numato skirti 28,8 mln. eurų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimams padidinti vidutiniškai dešimtadaliu ir baziniam dydžiui didinti iki 2,26.
„Pagal teikiamą įstatymo projektą, nuo 2022-ųjų sausio 1 dienos nustatytų pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos visoms pareigybių grupėms didinamos 10 procentų. Bendras darbo užmokesčio padidėjimas, įskaitant bazinio dydžio didėjimą, sudarytų 12,48 procento“, – tvirtino J. Šiugždinienė.
Anot jos, pataisos būtų aktualios tik valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimų augimui, kadangi aukštosios mokyklos turi autonomiją šiems klausimams spręsti.
Įstatymo pataisų rengėjai pažymi, jog dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai yra pernelyg maži, „nekonkurencingi tiek šalies, tiek tarptautinėje darbo rinkoje ir neatitinka akademinės bendruomenės lūkesčių“, taip pat jie ilgą laiką nebuvo didinami.
Pasak ŠMSM, 2017-aisiais pirmą kartą nuo 2009 metų padidėjo mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai, tam papildomai skirta 3,1 mln. eurų, o nuo 2018-ųjų dėstytojų, mokslininkų ir tyrėjų atlyginimus siekiama didinti palaipsniui: 2018 ir 2019 algų didinmui skirta po 23 mln. eurų, atlyginimai atitinkamai didėjo 20-čia ir 16 procentų. 2020-aisiais atlyginimai didinti dar dešimtadaliu (tam skirta 13,8 mln. eurų). Šiemet numatyta didinti asistentų ir jaunesniųjų mokslo darbuotojų algas, tam skirta 5,2 mln. eurų.
Ministerija atkreipia dėmesį, jog rugsėjį pasirašytame partijų susitarime dėl švietimo numatyta, jog iki 2024-ųjų pabaigos dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų vidutinis darbo užmokestis turi sudaryti 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 metų.
ŠMSM skaičiavimais, įstatymo projektui įgyvendinti kitąmet reikės apie 2,5 mln. eurų, lėšos jau suplanuotos biudžete.
Išlaidos švietimui didėja per 280 mln. eurų
Kaip informavo ŠMSM, iš viso biudžeto projekte asignavimai švietimui, mokslui ir sportui kitąmet didėja 283,7 mln. eurų, arba 14 proc. daugiau, nei šiemet, bendras finansavimas švietimui su savivaldybių pajamomis ir išlaidomis, gali siekti 344 mln. eurų.
Daugiausia lėšų – 219 mln. eurų – suplanuota skirti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, mokyklų vadovų, kitų pedagoginių darbuotojų, taip pat mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti.
Numatoma, kad mokytojų pareiginės algos augs 10 proc. Dar 2,5 proc. būtų skiriama apmokėjimui mokytojams dėl padidinto darbo krūvio ar sudėtingumo – tai ypač aktualu pandemijos sąlygomis, kuomet dalis klasės mokinių negali prisijungti prie mokykloje ugdomų bendraklasių ir tęsia mokslus namuose.
Nežymiai augtų bibliotekininkų algos
Lėšos mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui taip pat augs 10 proc., numatytos papildomos lėšos (1,7 mln. eurų) padidinti 5 proc. mokyklų bibliotekininkų atlyginimus.
Socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokyklinio ugdymui, maitinimui ir pavėžėjimui papildomai suplanuoti 2,6 mln. eurų, beveik 1 mln. eurų – naujoms švietimo pagalbos specialistų pareigybėms steigti kitais mokslo metais.
10,2 mln. eurų numatyta skaitmeninio ugdymo plėtrai, papildomai 26,4 mln. eurų – studijų ir mokslo sričiai, iš jų 10,4 mln. eurų būtų skiriama valstybės finansuojamoms studijoms, 10 mln. eurų – mokslo duomenų bazių prenumeratai ir dalyvavimui tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose. Aukštųjų mokyklų studentų socialinėms stipendijoms numatytas 1 mln. Eur.
5 mln. eurų auga lėšos sporto sričiai, 1 mln. Eur – profesinio mokymo stiprinimui, 6,2 mln. eurų – švietimo ir mokslo institucijų infrastruktūros atnaujinimui, 6 mln. Eur numatoma skirti geltoniesiems autobusams.
Planuojama, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui sudarys 2,8 mlrd. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?3
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...