Vyriausybė pritarė siūlymui registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles

„Klausimui buvo iš esmės pritarta Vyriausybės pasitarime“, – žurnalistams sakė vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas.

Anot jo, turėtų būti registruojamos ir jau naudojamos kortelės.

„Operatoriai turėtų, aišku, nusistatyti jiems tinkamą būdą, kaip jie galėtų suregistruoti ir iki šios dienos išduotas korteles, tai yra jau operatorių laisvė pasirinkti“, – teigė T.Žilinskas.

Pataisas parengusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tikisi, kad naujovė padėtų kovoti su telefoniniais sukčiais. Be to, pasak ministro, tai prisidėtų prie kovos su terorizmu.

Mobiliojo ryšio bendrovės nevienareikšmiai vertina siūlymą privalomai registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Bendrovė „Tele2“ teigia, kad naujovės sumažins konkurenciją ir padidins mobiliojo ryšio paslaugų kainas, „Omnitel“ tvirtina, jog privalomas SIM kortelių registravimas įtakos kainoms neturės, be to, kartu padės mažinti nusikalstamumą. Tuo metu „Bitė Lietuva“ aiškina pritarianti pačiai idėjai, tačiau teigia, kad ją įgyvendinti reikėtų visos ES mastu, nes nusikaltėliai galės nesunkiai įsigyti SIM korteles kaimyninėse valstybėse.

„Iš esmės turime vieną prieštaraujantį operatorių“, – sakė ministras.

Pataisas teikdama VRM pažymi, kad planuojant ir vykdant nusikaltimus dažniausiai naudojamasi „Labas“, „Extra“ ar kitomis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis. Jas kartu su mobiliojo ryšio telefonų aparatais nusikaltėliai keičia kasdien, o neretai ir kelis kartus per dieną.

Ministerijos teigimu, tokia padėtis labai sunkina ir lėtina atliekamus kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminius tyrimus, nes tokių kortelių vartotojų asmenybėms nustatyti gaištamas laikas, o surinkti duomenys praranda aktualumą. Jos duomenimis, išankstinio apmokėjimo kortelės privalomai registruojamos Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Norvegijoje.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per metus pasinaudojant mobiliaisiais telefonais padaroma apie 300 nusikalstamų veikų, o jų turtinė žala per metus vidutiniškai siekia 242 tūkst. eurų.

„Tai padėtų irgi kovoti, manau, pakankamai efektyviai, matant, kas vyksta Europos Sąjungoje, kokios tendencijos su teroro aktų organizavimu“, – kalbėjo ministras.

Naujovę siūloma įgyvendinti nuo 2018 metų vidurio.

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, šiuo metu šalyje yra 1,564 mln. išankstinio mokėjimo abonentų.