Jiems būtų suteikiamas Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinių projektų statusas, kuris leistų supaprastinti leidimų procedūrą, didinti Lietuvos pramonės konkurencingumą, prisidėti prie aplinkos taršos mažėjimo.

Tokiems pokyčiams trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad pakeitimais mažinami pertekliniai reikalavimai ir biurokratija prioritetiniams nulinio balanso technologijų ir ypatingos svarbos žaliavų projektams.

„Šie pakeitimai papildytų priimtą „Investicijų greitkelio“ įstatymų paketą, kuriuo sudaromos ypač patrauklios sąlygos strateginių ES sektorių investicijoms Lietuvoje. Įgyvendindami šiuos pakeitimus siekiame, kad Lietuva taptų šių technologijų vystymo ir gamybos centru regione“, – ministerijos pranešime sakė L. Savickas.

Lietuvos ir visos ES tikslas – gaminti 40 proc. viso pasaulio rinkai reikalingų nulinio balanso technologijų. Tai skatintų technologinę pažangą bei efektyvų išteklių naudojimą, mažinant su ypatingos svarbos žaliavomis susijusią tiekimo riziką.

Pokyčiais siūloma naudoti „vieno langelio“ principą strategiškai svarbiems žaliesiems projektams, greičiau išduoti leidimus, teikti konsultacijas dėl jų finansavimo bei sudaryti galimybes kurti bandomąsias reguliavimo aplinkas („smėliadėžes“). 

Taip pat siūloma, kad viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ taptų pagrindiniu kontaktiniu punktu, padėsiančiu ir koordinuosiančiu leidimų išdavimą tokiems projektams. 

Pasak ministerijos, pagal naują tvarką leidimai turės būti išduodami per 27 mėnesius projektams, susijusiems su žaliavų gavyba, o per 15 mėnesių – su jų apdorojimu ar perdirbimu.

Jei leidimai jau buvo pradėti išduoti iki suteikiant strateginio projekto statusą, terminas būtų atitinkamai 24 ir 12 mėnesių.