VPT: „vieno tiekėjo“ pirkimai tebekelia nerimą

„Labai nerimą kelianti tendencija yra „vieno tiekėjo“ pirkimai. 2019 metais turėjome, žiūrėdami tiek į tarptautinius, tiek į supaprastintus pirkimus, labai didelį skaičių. Didelę dalį vieno tiekėjo statistikoje sudaro medicinos srityje vykdomi pirkimai, dažnai ir dėl objektyvių priežasčių, dažnai tiesiog yra prisirišimo elementai prie tam tikrų tiekėjų“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo laikinoji VPT vadovė Jovita Petkuvienė.

Be to, anot jos, nepakankamai rengiama žaliųjų pirkimų, pavyzdžiui, vietoj 50 proc. jų dalis pernai tesiekė 7 proc., o inovatyvių pirkimų vietoj 2 proc. buvo tik 0,02 proc.    

„Strateginiai tikslai, kurių bandoma siekti viešaisiais pirkimais, – tai atsilikimą turime labai didelį: tiek kalbant apie žaliuosius pirkimus, tiek ir apie inovatyviuosius pirkimus. Jau turėtume žaliųjų pirkimų turėti 50 proc., bet 2019 metais turėjome tik 7 proc., su inovatyviais pirkimais irgi lygiai taip pat: siekiame 2 proc., o turime tiktai 0,02 proc.“, – kalbėjo J. Petkuvienė.

Aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai pasiteiravus, ko numatoma imtis, kad rezultatas būtų kitoks, laikinoji VPT vadovė teigė, jog  žaliųjų pirkimų ir dabar galėtų būti daugiau, jei pats ministras peržiūrėtų jų kriterijus.

„Į Aplinkos ministeriją esame kreipęsi ne vieną kartą, siūlydami peržiūrėti tuos kriterijus, kurie yra ministro įsakymu nustatomi. Mes tikime, kad žaliųjų pirkimų Lietuvoje turime daugiau negu yra iš tikrųjų, bet tiesiog pasenusi teisinė bazė neleidžia jų priskirti žaliesiems pirkimams“, – sakė J. Petkuvienė.

Anot jos, 2019 metų viešųjų pirkimų statistikoje esama ir teigiamų tendencijų, pavyzdžiui, dažniau taikomi ekonominio naudingumo kriterijai.

„2019 metais trumpėjo pirkimų procedūros, Lietuva Europos Sąjungos kontekste su pirkimų procedūrų trukme iš tikrųjų atrodo labai gerai. Trumpėjančios procedūros iš tikrųjų yra teigiamas turbūt ženklas, ypač dabar – tada, kai reikia greitų procedūrų ir greitų sprendimų ekonominės krizės atveju“, – sakė J. Petkuvienė.

VPT ataskaitoje nurodoma, kad vidutinė procedūrų trukmė pernai buvo 84 dienos,o 2017-2018 metais – 103.

Centralizuoti pirkimai pernai sudarė 11,4 proc. pirkimų vertės arba 3,8 proc. jų skaičiaus ir turi mažėjimo tendenciją. Neskelbiamų derybų skaičius išaugo daugiau negu dvigubai – nuo 90 atvejų 2018 metais iki 192 pernai.

„Vieno tiekėjo“ pirkimų dalis toliau didėja: 2016 metais jie sudarė 42,4 proc., o pernai – jau 53 proc.

2019 metais viešųjų pirkimų vertė siekė 6,3 mlrd. eurų (2018 metais – 5,2 mlrd. eurų) arba 13 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai sudarė 37 proc. valdžios sektoriaus išlaidų.