Vog­ti iš fab­rikų – ne­be­ma­din­ga

Šiais lai­kais dar­buo­to­jai, sau­go­da­mi dar­bo vietą ir re­pu­ta­ciją,
iš­si­neš­ti na­mo įmonė­je pa­ga­mintų mais­to pro­duktų ne­bedrįs­ta

Vyresnio amžiaus žmonės dar mena tuos laikus, kai vogti produkciją iš maisto pramonės kombinatų buvo ir prestižo reikalas, ir galimybė prisidurti prie menkos algos. Tuomet kumpiai ir dešros būdavo slepiamos ne tik rankinėse, bet ir vyniojamos ant kūno, kišamos į batus.

Tokie pasakojimai jaunajai kartais skamba kaip legendos, nors privačiose šalies įmonėse dar pasitaiko atvejų, kai darbuotojai bando nugvelbti gatavos produkcijos.

Vogti leidžia, bet sveria

Mėsos gamybos įmonės „Biovela“ rinkodaros vadovas Artūras Skairys patikino, kad jų įmonėje darbuotojai nėra akylai kontroliuojami, todėl norintys pavogti produkcijos gali tai padaryti. Tiesa, su saiku.
„Žinoma, kai savi darbuotojai vagia, labai nemalonu, bet jei jie jaučia norą išsinešti kelis kilogramus mėsos produktų, tegu tai daro. Jei vagiama neperžengiant proto ribų, tai yra nedideliais kiekiais, vogti leidžiame. Galbūt dėl tokio administracijos požiūrio ir pasitikėjimo darbuotojais vagysčių mūsų įmonėje beveik nepasitaiko“, – teigė A.Skairys.
Vis dėlto išnešti tonas produkcijos net ir profesionaliam ilgapirščiui vargu ar pavyks. Įmonėje veikia visos saugos priemonės: įrengtos kameros, budi apsaugos darbuotojai, todėl jei kyla įtarimų, iš darbo išeinančiam žmogui liepiama lipti ant svarstyklių.
„Jei įtariama, kad darbuotojas bando išsinešti daugiau nei 10 kg mėsos, jam liepiama pasisverti – juk liekna moteris negali sverti 80–90 kg. Jei svoris įtartinai didelis, tuomet žmogų tikrina apsaugos darbuotojai“, – pasakojo vienas „Biovelos“ vadovų.

Motyvacija – piniginiai priedai

Įmonėje laikomasi ir vidaus taisyklių, jų nepaisant vienam ar keliems darbuotojams nukenčia visas kolektyvas.
„Mūsų darbuotojai žino, kad nors jų griežtai nekontroliuojame, vagystes vis tiek atsekame – suvedę balansą sužinome, kokie įmonės rezultatai. Tad jei metų pabaigoje gamybos rodikliai prasti, visi be išimties darbuotojai negauna šventinių piniginių priedų. Vien ši taisyklė daugeliui darbuotojų įskiepijo kolektyvinį sąmoningumą, ir visi stengiasi siekti bendro tikslo“, – paaiškino A.Skairys.
Vagišių kolektyve nėra dar ir dėl to, kad pagrindinis mėsos perdirbimo fabrikas yra Vilniaus rajone, Dūkštų kaime, todėl visi darbuotojai vieni kitus pažįsta.
„Beveik visi kaimo gyventojai dirba mūsų bendrovėje, tad jau vien tai skatina darbuotojus būti sąžiningus ir nevogti. Juk retas kuris nori užsitraukti bendruomenės nemalonę ir tapti nepatikimu žmogumi. Be to, kur jis dės tą pavogtą produkciją, juk parduoti neturės kam, nes visi dirba ten pat. Daugelis kaip tik džiaugiasi, kad jų kaime sudarytos sąlygos dirbti, todėl bendrovėje visi jaučiasi kaip viena didelė šeima“, – patikino pašnekovas.

Stereotipo neliko

Taigi vagysčių įmonėje pasitaiko itin retai – pavogti didesnius kiekius mėsos gali tik produkciją iš įmonės išvežantys darbuotojai. A.Skairys tvirtino, kad tokių atvejų įmonėje kol kas neužfiksuota, tačiau jei kuris nors darbuotojas būtų sučiuptas vagiantis didelį kiekį produkcijos, be jokio gailesčio būtų iškviesta policija.
Iš šiuo metu įmonėje dirbančių 2,5 tūkst. darbuotojų nemažai yra jaunų žmonių, jiems tie laikai, kai iš valstybinių kombinatų vogti buvo tarsi prestižo reikalas, nepažįstami.
„Stereotipo, kai sovietiniais metais visi norėjo dirbti mėsos kombinatuose, jau nėra. Be to, pasakojimai, kaip prieš gerą dvidešimtmetį visi vogdavo iš fabrikų, daugeliui jaunų žmonių skamba tarsi sukurtos legendos“, – kalbėjo pašnekovas.

Saugo reputaciją

Kitos mėsos perdirbimo bendrovės „Nematekas“ vadovė Egidija Vaicekauskienė taip pat neabejoja, kad žmonių mąstymas per dvidešimt metų gerokai pasikeitė.
„Seniau darbuotojai savo darbo vietos nevertindavo, nes pagal galiojusią sistemą ją parūpinti turėdavo valstybė. Dabar daugelis supranta darbo vertę – beveik kiekvienas bando išsaugoti ne tik darbo vietą, bet ir reputaciją. Žmogus džiaugiasi turėdamas darbą, galėdamas išmaitinti šeimą, todėl mintis, kad bus sučiuptas vagiantis ir dėl to neteks darbo, galbūt ir sulaiko nuo neteisėtų veiksmų. Be to, gyvename mažoje šalyje, tad jei jis paskui bandys įsidarbinti kitoje įmonėje, naujuosius darbdavius vis tiek pasieks neigiamos rekomendacijos“, – sakė E.Vaicekauskienė.
„Nemateke“, kuriame dirba per 600 darbuotojų, vagysčių pasitaiko, tačiau retai.
„Drastiškais būdais darbuotojų nekontroliuoju, nes jais pasitikiu – visi turime bendrų tikslų ir stengiamės jų siekti. Žinoma, kaip ir visur, taip ir pas mus pasitaiko gudresnių žmonių, kurie bando pasukčiauti, tačiau net jei kurį laiką jis ir nesučiumpamas, anksčiau ar vėliau ši neigiama jo savybė išlenda.Vadovaujuosi tokia taisykle: melo, kaip ir vagies, kojos trumpos“, – tvirtino įmonės direktorė.

Įmonėje valgo, kiek nori

E.Vaicekauskienė yra pastebėjusi, kad dažniausiai gaminių išsinešti bando dar neseniai įmonėje dirbantys žmonės, kuriems kažką pavogti yra tarsi pramoga.
„Naujokai, kol dar nėra susipažinę su vidaus taisyklėmis, kartais bando vogti, tačiau negaliu sakyti, kad taip būna dažnai. Su darbuotojais stengiuosi kuo daugiau kalbėtis ir skatinti juos būti dorus, tad tikiu, kad stambių vagysčių pas mus nebūna. Vis dėlto jeigu žmogus kelis sykius sugaunamas bevagiąs, jis arba pats parašo pareiškimą išeiti iš darbo, arba yra atleidžiamas“, – paminėjo E.Vaicekauskienė.
Darbuotojai įmonėje gali ragauti visus mėsos gaminius – jiems patiekiami ir pusryčiai, ir pietūs.
„Per pertraukas darbuotojams leidžiame valgyti visų, kokių tik jie pageidauja, gaminių, tad net neabejoju, kad daugelis yra išragavę visus mūsų siūlomus produktus. Darbuotojai įmonėje gali valgyti kiek nori, tačiau išsinešti gaminių iš įmonės draudžiama“, – pabrėžė pašnekovė.
Šalia bendrovės veikia firminė parduotuvė, kurioje mėsos gaminių galima įsigyti už savikainą.

Maistas – ne deficitas

Pyragų ir duonos produktų gamintojos „Klaipėdos duona“ generalinis direktorius Kęstutis Dulkis svarstė, jog įmonėje vagysčių nebepasitaiko dėl to, kad nebėra maisto produktų deficito.
„Sovietmečiu trūko duonos, mėsos ir kitų maisto produktų. Rinktis nebuvo iš ko. Todėl žmonės iš fabrikų ir nešė viską, ką galėjo. Šiais laikais, kai parduotuvių lentynos nuklotos viskuo, ko tik širdis geidžia, stimulo vogti nebėra, – įsitikinęs K.Dulkis. – Kartais pasitaiko atvejų, gal vieną du sykius per pusmetį, kai žmogus bando nugvelbti kelias bandeles ar sausainių. Bet tai niekis, juk ne sunkvežimiais veža.“
Jei pasitaiko stambesnių vagysčių, sučiupto darbuotojo laukia pokalbis su administracijos atstovais.
„Žinoma, kartais galėtume leisti darbuotojams išsinešti kai kurių produktų namiškiams pavaišinti. Finansiškai dėl to tikrai labai nenukentėtume, bet atsirastų kitų rūpesčių – reikėtų samdyti žmones, kurie sužiūrėtų, kad visi gautų duonos gaminių. Be to, reikėtų įvesti papildomą apskaitą. Taigi, manau, tai per daug sudėtingas procesas. Pas mus juk dirba daugiau nei 1500 žmonių. Jei įmonė būtų maža, tokių sunkumų nekiltų“, – įsitikinęs K.Dulkis.