- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
VMI aptarė šešėlinės ekonomikos mažinimą: teigia, kad rezultatai – geri
-
VMI aptarė šešėlinės ekonomikos mažinimą: teigia, kad rezultatai – geri
-
VMI aptarė šešėlinės ekonomikos mažinimą: teigia, kad rezultatai – geri
-
VMI aptarė šešėlinės ekonomikos mažinimą: teigia, kad rezultatai – geri
-
VMI aptarė šešėlinės ekonomikos mažinimą: teigia, kad rezultatai – geri
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketvirtadienį diskutavo apie šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones bei praeitais metais pasiektus rezultatus. VMI atstovės Rūtos Asadauskaitės teigimu, visuose stebimuose sektoriuose rezultatai – teigiami.
Kaip skelbia VMI, taip pat buvo aptariami šių metų VMI prioritetai kontrolės bei šešėlio prevencijos srityse.
„Visuose mūsų stebėsenos ir kontrolės sektoriuose rezultatai yra vienaip ar kitaip teigiami – matomas ir vidutinio darbo užmokesčio augimas, ir po kontrolės veiksmų sumos tam tikros yra paskaičiuotos, ir gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio prievolės (surinktos įmokos. – ELTA) augo, tai šie sektoriai šiemet taip pat išlieka prioritetiniai“, – Eltai teigė R. Asadauskaitė.
VMI veiklos rezultatus pristatė VMI vadovė Edita Janušienė, kontrolės rezultatus detaliau aptarė Kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė, be jų, diskusijoje dalyvaus ir VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas bei Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Kaip kiek anksčiau skelbė Vyriausybė, nors „šešėlis“ Lietuvoje pernai, lyginant su 2017 m., 1 proc. punktu sumažėjęs, skirtingais vertinimais, jis sudaro 15-23 proc. bendrojo vidaus produkto, ir tai yra vis dar daugiau nei Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir ES vidurkis. Šiemet iš „šešėlio“ planuojama ištraukti 200 mln. eurų.
ELTA sausio pabaigoje rašė apie paskelbtą tyrimą, rodantį, kad Lietuvoje vidutinis pasienio savivaldybės šešėlinis ekonomikos rodiklis siekia 24 proc. ir sutampa su statistiškai panašios vidinės savivaldybės vidurkiu.
Konsultacijų bendrovės „Civitta“ parengtame tyrime apžvelgiama ekonominė 45 pasienio miestų situacija.
„Iš visų pasienio savivaldybių didžiausias šešėlinės ekonomikos rodiklis buvo nustatytas Šalčininkuose. Šioje savivaldybėje jis siekia net 39 proc., arba daugiau nei trečdalį viso savivaldybės bendrojo vidaus produkto“, – sakė bendrovės „Civitta“ partneris Lietuvoje Kęstutis Jovaišas.
Anot tyrimo rengėjų, gyventojų šešėlinės ekonomikos palaikymą lemia trys pagrindinės struktūrinės priežastys: švietimo sistemos trūkumai, socialinės apsaugos sistemos spragos ir infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo kokybė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas57
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...