Močiutės žemėje
Ūkininko, Lietuvos uogų augintojų asociacijos nario R. Lančicko uogų ūkis nedidelis, tačiau vaisių ir uogų įvairovė gausi. Dešimtimis arų skaičiuojami vyšnių, slyvų, trešnių sodai, šilauogių, ankstyvųjų ir vėlyvųjų aviečių, gervuogių, sausmedžių, medlievos ir kitų uogų plotai.
„Ūkį įkūriau močiutės žemėje, – pasakoja Rolandas. – Jis vos 3 km nuo Anykščių. Kodėl uogų ūkį? Man kažkodėl visada norėjosi uogų ūkio. Maždaug prieš keturiolika metų pradėjau auginti šilauoges, vėliau susidomėjau ir kitomis uogomis. Didelę įtaką padarė apsilankymas garsaus ūkininko Gedimino Cijūnaičio uogininkystės ūkyje, kuriame auginama įvairių uogų. Tada ir savo plotuose pasisodinau aviečių, gervuogių.“
Dabar Rolando ūkyje ne tik skinamos įvairios uogos, kaulavaisiai, bet ir vyksta edukacijos. Ūkininkas mano, kad vaikus būtina vežti į ūkius pažiūrėti, kaip auga mūsų maistas – uogos, vaisiai, daržovės, kaip noksta javai, kurių duonelę valgome, iš kur atsiranda pienas. „Jeigu vaikų paklausite, kur auga uogos, jie atsakys – parduotuvėje, – sako pašnekovas. – Kai atvažiuoja į ūkį, jie patys gali pamatyti, kaip auga, noksta avietės, šilauogės, gali patys jų nusiskinti ir paragauti. Paaiškini, kaip jos auginamos, kad yra įvairių veislių, vienos rūgštesnės, kitos saldesnės. Vaikams patinka tokios išvykos į kaimą.“
Situacija jau aiškėja
R. Lančickas šiuo metu geni savo sodą. „Pastebėjau, kad slyvos, trešnės, vyšnios pašalusios, bet nedaug, – sako uogų augintojas, – 80–90 proc. šių vaismedžių gerai atlaikė šaltį. Sunkiausiai speiguotą žiemą atlaiko naujos, vijoklinės (lianinės), veislės gervuogės, šiemet iššalusių jų gali būti didesnis procentas, dar negenėjau, bet apžiūrėjus akivaizdu, kad bus nemažai iššalusių. Ankstesniais metais jos puikiai peržiemodavo, o šiemet dar matysime, kaip atsigaus.“
Su vidutinio ankstyvumo ir vėlyvųjų veislių avietėmis taip pat viskas gerai, jau matosi pumpurai, o, pasak ūkio šeimininko, su vasarinėmis, ankstyvosiomis, bus visko. Tačiau, anot Vitaminų ūkio šeimininko, negalima sakyti, kad vienoda situacija yra visoje Lietuvoje. „Taip tik aplink Anykščius, – aiškina pašnekovas. – Nežinau, kaip yra kituose regionuose. Lietuva maža, bet klimatas labai skiriasi. Kai pas vienus uogos dar tik mezgasi, kiti jau derlių skina. Net ir Anykščiuose yra vietų, kur dar sniegas nenutirpęs, o kai kur – jau tikras pavasaris.“
Vis dėlto ūkio šeimininkas nusiteikęs optimistiškai – uogų vis tiek bus.
Net ir šaltas žiemas gerai pakelia šilauogės, kurios dabar daugiausia yra šiaurietiškų veislių, ir sausmedis, kurio veislės yra išvestos iš kamčiatkinio, sibirinio sausmedžio, todėl gerai atlaiko šalčius. „Medlieva apskritai atsparus šalčiams augalas“, – džiaugiasi Rolandas ir pasakoja, kad medlieva susidomėjo pirmiausia dėl to, kad ją prisimena iš vaikystės. „Tik ji nebuvo tokia, kaip dabar, – prisimena uogų augintojas. – Anksčiau jų galėjai paragauti tik miške, jos buvo daugiau laukiniai augalai. Prisimenu vieną didelį krūmą, kuris augo prie močiutės namų, uogos būdavo mažos ir gana rūgščios, bet, kaip vaikai, vis tiek skindavome ir valgydavome. Ilgainiui medlievos buvo sukultūrintos. Dabar tai gana didelės, saldžios, skanios ir daug vitaminų turinčios uogos, auginamos ne viename ūkyje. Savo ūkyje bandau jas auginti, kol kas tik 50 krūmelių. Matau, kad žmonės jas mėgsta.“
Visas uogas Vitaminų ūkis parduoda tiesiai iš sodo. Uogų likučius perdirba tik savo reikmėms. Ūkininkas sako, kad sprendimui, kokias uogas auginti, įtakos padarė ir rinka: pirkėjai nori įvairių uogų.
Kirmėlytės vyšniose?
Nors vyšnios Lietuvoje – labai mėgstamos uogos, tačiau ūkiuose jų auginama gana mažai. Tai rodo deklaruojami plotai, tačiau R. Lančickas sako, kad vyšnios daugiau auginamos mažesniuose soduose, tad nedeklaruojamos.
Visai neseniai dauguma sodininkų mėgėjų skųsdavosi, kad vyšnias Lietuvoje masiškai puola kenkėjai, kurie padeda kiaušinėlius į vyšnios žiedus, tad kirmėlytė atsiranda jau uogos viduje, prie kauliuko. Iš išorės uoga atrodo sveika, tačiau prakandus arba plaunant užpylus vandens, pasirodo kirmėlės, dėl kurių vyšnių niekas nevalgo. Galbūt tai atbaidė vyšnių augintojus nuo šių vaismedžių plėtros?
R. Lančickas sako, kad šie kenkėjai puola ne tik vyšnias, bet ir kitus kaulavaisius, pavyzdžiui, trešnes, slyvas. „Dėl šylančio klimato daugėja ir naujų kenkėjų, – aiškina Vitaminų ūkio šeimininkas. – Galbūt praėjusios žiemos šaltis jų kiek sumažins, bet kol kas tai tik spėlionės, kaip bus iš tiesų, pamatysime vėliau, kai bus užmegzti vaisiai. Kita vertus, ar viena žiema padarys didelės įtakos jų populiacijai?“
Pašnekovas pataria nepatingėti ir nupurkšti kaulavaisių sodus, ypač vyšnias, insekticidais. Svarbu naudoti juos atsakingai, laikytis nurodytų normų ir labai gerai pataikyti purškimo laiką – pražįstant žiedams, kai vabzdžiai pradeda juose dėti kiaušinėlius. Purkšti anksčiau neverta, o vėliau, po žydėjimo, kai formuojasi vaisius, jau negalima. Pradedančius žydėti vaismedžius būtų galima apsaugoti ir kitomis, fizinėmis, priemonėmis, pavyzdžiui, apgaubiant medį plėvele, tačiau tai būtų labai brangu ir sunku.
Kodėl brangios avietės?
R. Lančicko ūkyje auginama daug įvairių veislių skirtingu laiku derančių aviečių. Tai vienos mėgstamiausių pirkėjų uogų, tačiau visi žinome jų kainą – parduotuvėje vos už 125 g tenka pakloti kelis eurus. Kodėl jos tokios brangios, nors jų Lietuvoje deklaruojama gana didelį plotai, o ir sodininkai mėgėjai mėgsta šią uogą ir augina net ir nedideliuose sodeliuose?
„Avietės yra viena brangiausių uogų, nes jas sunku ne tik auginti, bet ir transportuoti, – aiškina uogų augintojas. – Jos greitai sutęžta, be to, nuskintos laikosi praktiškai vieną parą, jas reikia labai greitai realizuoti, kitaip supelija. Be to, skinamos jos tik rankomis, iš karto turi būti dedamos į nedideles pakuotes, o tai vėl didelės sąnaudos. Todėl ir 1 kg kaina gali siekti 25–30 eurų. Avietes greitai puola įvairios ligos. Anksčiau būdavo kitaip – auga kur pakrūmėje ir nokina uogas. Dabar veislės kitokios, dažnai po žiemos iššąla. Pernai dėl iššalimo turėjome apie 90 proc. nuostolių.“
R. Lančinskas nė nenori kalbėti apie parduotuvėse parduodamas iš šiltesnių kraštų įvežamas avietes: „Graikai, lenkai, kiti per sezoną avietes purškia 16–18 kartų, kad uogos būtų ne tik atsparios ligoms, bet ir gerai laikytųsi ne tik transportuojant, bet ir ant prekystalio – juk jos nuskintos turi išsilaikyti tikrai ilgiau nei savaitę.“
Naujausi komentarai