Vienos valandos darbo sąnaudos šalies pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, įskaitant ir individualiąsias įmones, eliminavus darbo ir švenčių dienų įtaką, pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2008-aisiais, išaugo 4,1 proc., o tik verslo įmonėse - 2,9 procento.

Darbo sąnaudų augimo tempas pirmąjį 2009 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2008 m. ketvirčiu, buvo lėtesnis visose pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, o kai kuriose jų darbo sąnaudos sumažėjo.

Darbo sąnaudos mažėjo kitos aptarnavimo veiklos (16 proc.), statybos (6,3 proc.), viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo (4,1 proc.) ir nekilnojamojo turto operacijų (2,4 proc.) įmonėse. Sparčiausiai darbo sąnaudos augo švietimo (17,6 proc.), finansinės ir draudimo veiklos (13,5 proc.), informacijos ir ryšių (12,6 proc.) ir žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (12,2 proc.) įmonėse.

Darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra (pagrindinis darbo sąnaudų elementas) augo lėčiau nei kitos darbo sąnaudos beveik visose pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse.

Vienos dirbtos valandos darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, eliminavus darbo ir švenčių dienų įtaką, per metus išaugo 2,9 procento, kitos darbo sąnaudos (socialiniai darbdavio įnašai (įmokos) - 7,2 procento.

Spartesnį kitų darbo sąnaudų augimą lėmė didesnė išeitinių išmokų ir piniginių kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas bei privalomųjų ligos pašalpų, mokamų iš darbdavio lėšų, dalis. Vienos dirbtos valandos darbo užmokesčio pinigais ir išmokų natūra lėtesniam augimui turėjo įtakos darbo užmokesčio ir nereguliarių premijų, priedų, priemokų ir vienkartinių piniginių išmokų sumažėjimas.