„Mokėti reikia, tas vienas centas lyg ir nieko būtų, bet vis tiek pinigai“, – teigė pašnekovas.
Tokia tvarka galioja jau dvejus metus, tad vyras dažniau susimąsto, ar maišelio tikrai reikia.
„Česnakus įsidėjau, kaip ir galvoju – gal nereikia, nors čia papriką įsidėjau, irgi gal nereikia“, – sakė gyventojas.
Rečiau tokį maišelį renkasi ir kiti pirkėjai – per pastaruosius metus jų sunaudota bent perpus mažiau.
„Kartais jis net nebėra imamas: kekė bananų, ananasas ar net mangas. Jei ir yra imamas, paprastai žmonės maišelio net nebeima“, – šnekėjo „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė.
„Maišelių sumažėjimas yra maždaug tris kartus. Matome tendenciją šiuo metu, kad maždaug 4 iš 5 mūsų klientų apsipirkimui visgi išvengia to maišelio ir apsiperka be jo“, – kalbėjo „Lidl“ atstovė Lina Skersytė.
Anot „Maximos“ atstovo Tito Atraškevičiaus, kol maišeliai buvo nemokami, pirkėjai jų sunaudodavo beveik 95 mln. vien per pusę metų. Dabar skaičiai krito kartais.
„Šiais metais per tą patį laikotarpį sunaudota 36,5 mln. vienetų“, – pabrėžė „Maximos“ atstovas.
Prieš trejus metus Lietuva buvo lyderė Europos Sąjungoje pagal maišelių naudojimą. Vienam gyventojui teko daugiau nei 250 vienetų. Latvijoje ar Čekijoje – 200, o Europos Sąjungos vidurkis siekė apie 67 maišelius. Vienas centas už maišelį privertė lietuvius keisti įpročius.
„Dalis pirkėjų buvo linkę susidėti ar sūrelius į maišelį, ar jogurto indelius, ar sviesto pakelius. Tuos produktus, kuriems nereikalinga papildoma apsauga“, – nurodė „Maximos“ atstovas.
Anot eksperto, pradžia – gera, bet tik tiek. Tam, kad gamtą teršiančio plastiko būtų mažiau, kitos šalys ėmėsi radikalesnių sprendimų – Airijoje maišelis kainuoja 25 centus, Prancūzija tokių maišelių išvis atsisakė, o daržoves ir vaisius pakuoti į plastiką – uždraudė.
„Jeigu mes pažiūrėtume, ką gali vienas centas, ką galėtų 10 centų už tą bet kokį vienkartinį maišelį – ar tai būtų plastikinis, ar popierinis – po to nukreipiama į daugkartinių pakuočių sistemų rėmimą, taip pat į vartotojų švietimą“, – šnekėjo „Žiedinės ekonomikos“ vadovas Domantas Tracevičius.
Kol kas branginti maišelių prekybininkai neketina, nes pirkėjai vis dažniau renkasi daugkartinę pakuotę.
„Nusiperku kelis, bet tokius pat nešiojuosi ir į tuos pačius deduosi, kol jau suplyšta“, – pasakojo gyventoja.
„Agurką, pomidorą, cukiniją galima į vieną maišelį įdėti – čia yra normalu. Svogūną su bulvėmis galima sudėti“, – teigė kita gyventoja.
Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, įsipareigojo perdirbti visas pakuotes iki 2030-ųjų. Šiemet turėjome pasiekti 50 proc. ribą, tačiau perdirbame 41 proc. pakuočių. Dabartiniais tempais, anot eksperto, tikslas nepasiekiamas. Anot jo, derėtų plėsti pakuočių užstato sistemą.
„Kodėl vynas yra vienkartiniame, kodėl kiti gėrimai, pienas, sultys yra vienkartiniuose pakeliuose? Kodėl mes neišnaudojame tos infrastruktūros, kurią turime?“ – nurodė D. Tracevičius.
Aplinkos viceministras atsako: infrastruktūra kainuoja, tad geresnio rūšiavimo ir perdirbimo bandys siekti pigesniais būdais. Tikslas, kad kuo daugiau pakuočių būtų išmesta į tinkamus konteinerius ir, galiausiai, perdirbta. Dabar savivaldybės numato skirtingas taisykles.
„Tikimės, kad rudens sesijoje bus priimtas įstatymas, kuris įgalins aplinkos ministrą patvirtinti bendras, standartizuotas atliekų tvarkymo sistemos administravimo taisykles, kurios įpareigos savivaldybes veikti taip, kad kontroliuotų patį procesą, rūpintųsi rūšiavimu“, – šnekėjo aplinkos viceministras Tomas Vaitkevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Anot ekspertų, prekybos vietose turėtų mažėti neperdirbamo plastiko pakuočių. Tam būtina didinti mokesčius, taikomus gamintojui. Prie šio klausimo Seimas turėtų grįžti rudenį.
„Tai yra iniciatyva, kuri įpareigotų gamintojus importuotojus finansuoti ir pakuočių, kurios perdirbamos, ištraukus iš mišraus komunalinio srauto, tvarkymą“, – teigė aplinkos viceministras.
Dabar, į rinką išleidus toną neperdirbamo plastiko, gamintojui taikomas beveik 900 eurų taršos mokesčio tarifas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)