„Reikia Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo, kurio mūsų šalis neturi. Man atrodo, to įstatymo patvirtinimas iš tikrųjų sukurs pagrindą įvairioms institucijoms nuosekliai arba nuosekliau įgyvendinti tam tikrą politiką, skirtą atliepti (senjorams kylančius – BNS) iššūkius. (...) Tikėkimės, kad šiais metais tas įstatymas išvys dienos šviesą“, – LRT radijui penktadienį sakė Deimantė Bukėkaitė.
Anot jos, naujas įstatymas leis nusistatyti nacionalinius rodiklius, įtvirtinti valstybės ir savivaldybių vaidmenį.
„Planuojama ir nacionalinė aktyvaus senėjimo skatinimo programa. Paminėta ir vienišumo problematika, kurios tikrai Lietuvoje irgi daug matom. Ir irgi lygiai taip pat planuojam atlikti tam tikrą tyrimą ir parengti tokią kompleksinę vienišumo mažinimo programą, kad ir kurioje matytųsi konkrečios priemonės“, – teigė viceministrė.
D. Bukėkaitė taip pat sakė pastebinti, jog su iššūkiais išlikti darbo rinkoje susiduria ne tik pensinio amžiaus, tačiau ir vyresni nei 50 metų gyventojai.
„Visų pirma, reikia kompleksiškai įsivertinti šiuo metu esamas priemones mūsų Vyriausybėje, kurios ir padeda žmonėms išlikti darbo rinkoje, o kurios – trukdo. Ir mes apimsime amžių ne tik pensinį, bet jau 50 plius. Matom tendenciją, kad ir šio amžiaus žmonėms išlikti darbo rinkoje arba į ją sugrįžti tikrai irgi yra tam tikrų iššūkių“, – tikino ji.
Tuo metu valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė teigė, kad Lietuvos aktyvaus senėjimo politika yra nenuosekli, trūksta jos koordinavimo tarp skirtingų institucijų.
„Ne visos ministerijos vienodai įsitraukia. Ir tą apgailestaudama turiu pabrėžti, nes problema šito aktyvaus senėjimo politikos yra tame, kad ji yra išbarstyta pagal ministerijas atskiras, ji yra sudėtingai koordinuojama. Štai kodėl mes sakom – pasidarykite tyrimą nacionalinį, susidėliokite visą politiką ir gerai koordinuokite“, – sakė I. Segalovičienė.
„Nes ministerijose dabar tikrai tam specializuoto aktyvaus senėjimo pajėgumai yra maži ir institucinį pajėgumą reikia didinti. Darbo grupės sukūrimas mūsų akimis nėra pakankama priemonė pokyčiui ir rimtas įsipareigojimas. Mes turim kalbėti ne apie procesą, o apie rezultatus“, – pridūrė ji.
BNS ketvirtadienį rašė, kad auditą atlikę kontrolieriai siūlo aiškiai apibrėžti valstybės politiką dėl aktyvaus senėjimo, gerinti fizinių paslaugų prieinamumą, mažinti senyvų asmenų vienišumą.
Anot auditorių, tai, be kita ko, valstybei mažintų su senėjimu susijusias biudžeto išlaidas, kurios, didėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui, vis labiau augs.
Kontrolės teigimu, Lietuvos visuomenė sparčiai sensta – metų pradžioje vyresni nei 60 metų amžiaus asmenys sudarė 28,8 proc. gyventojų, o iki 2100-ųjų jie gali sudaryti 43,5 procento.
„Turime nustoti į senėjimą žiūrėti kaip į laikiną krizę ar socialinę naštą – tai yra mūsų naujoji realybė, reikalaujanti esminio požiūrio lūžio“, – sakė I. Segalovičienė.
Valstybės kontrolė taip pat prognozuoja, jog bendros su senėjimu susijusios valstybės išlaidos 2050 metais gali išaugti iki 21,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Labiausiai didės išlaidos senatvės pensijoms – iki 2,5 proc. punkto BVP.
Naujausi komentarai