Viceministras: pasėlių deklaravimo tempas yra labai didelis

„Per dvi dienas pradėtos pildyti 2773 paraiškos – tempas yra labai didelis, tai sudaro 265 tūkst. hektarų, beveik 10 proc. žemės jau įbraižyta“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį teigė viceministras.

„Šiuo metu paraiškų dar negalima patvirtinti, iki mėnesio galo bus sužiūrėta tas, kas nebuvo padaryta iki deklaravimo pradžios, nebuvo pratestuota programa“, – kalbėjo E. Giedraitis.

Viceministro teigimu, Žemės ūkio duomenų centras, kuriam teikiamos deklaracijos, kol kas nesiskundė dėl sistemos veiklos ar techninių kliūčių.

„Didžiausias lūkestis – kitą savaitę turėtų būti kraštovaizdžių elementų ir atitikimo schemų skaičiuoklė“, – sakė E. Giedraitis.

Viceministro teigimu, nemažai klausimų sukėlė paukščiams svarbių teritorijų dalis, kuri praėjusį penktadienį vakare, prieš pat deklaravimą buvo atnaujinta.

Ūkininkai reaguoja gana jautriai į tuos dalykus, kur gali būti sankcijos.

„Jei bus kažkokių netikslumų, nekorektiškumų, bus tikslinamas. Bėda ta, kad paukščių sluoksnis atsirado ariamojoje žemėje, kur keli metai nėra pievų, tai ten tų paukščių ir neturėtų būti (...) Nuo šių metų tai būtų pažeidimas, bet iki šiol jei tas atsitiko, joks ne pažeidimas. Ūkininkai reaguoja gana jautriai į tuos dalykus, kur gali būti sankcijos“, – aiškino viceministras. 

Anot jo, neaiškumų kyla ir dėl paviršiaus vandens telkinių apsaugos juostų, dėl kurių tariamasi su Aplinkos ministerija.

Galima pasidžiaugti, kad dialogas (su ministerija – BNS) yra prasidėjęs, korekcijos bus daromos. Tik liūdina tas, kad neturime Aplinkos ministerijos ir šitų apsauginių juostų atnaujinto sluoksnio, bet centras jau šią savaitę sutvarkys tai, kad buvo sutarta praeitą savaitę, – kad prie visų melioracijos griovių, tiek sureguliuotų upelių, tiek melioracijos griovių, atsiras trijų metrų juosta nuo griovio krašto, o nesureguliuotų upelių ašinės linijos – penki metrai“, – sakė viceministras.

„Čia dar išlieka įtampa, kur bus pažeidimas, bet pagrindinė nuostata ta, kad įstatymas dar tik pradeda įsigalioti, savininkai nėra informuoti, tai svarbiausiai žinia, kad tie, kurie ar suarė, ar pasėjo pagal seną įsakymą, kad jie negali būt pažeidėjai“, – kalbėjo jis.

Siūlo šiemet ūkininkų nebausti

Kai kurie parlamentarai bei žemdirbių atstovai teigė, kad deklaravimo taisyklės yra sudėtingos, kai kurios pakeistos prieš pat deklaravimą, todėl prašoma šiemet ūkininkams netaikyti sankcijų už pažeidimus.

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė teigė, kad pastebėjus pažeidimų reikėtų į juos žiūrėti lanksčiau.

„Sankcijos už nesilaikymą kažkokių apsaugos zonų, reikėtų atsižvelgti, kad ne laiku buvo sukurta sistema, ne laiku įdiegti pataisymai, pasikeitimai, ne nuo deklaravimo pradžios, ir reikėtų atsižvelgti į šituos dalykus“, – komitete sakė Z. Bakanienė.

Rokiškio ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Petkevičius taip pat ragino šiemet netaikyti sankcijų visiems žemės sluoksniams.

„Sluoksnius ūkininkai pamatė tik kelios dienos prieš deklaravimą, visi ūkininkai pastatomi į padėtį po fakto, sluoksnių kriterijai ūkininkams ir socialiniams partneriams nėra žinomi šiai dienai ir nebuvo aptarti. O ūkininkas nekaltas tik tada, kai įrodo savo nekaltumą, su visais sluoksniais – tiek su durpžemio, tiek erozijos, tiek su paukščiais“, – kalbėjo jis. 

Taisyklės yra neaiškios, sudėtingai parašytos, punktai vienas kitam prieštarauja, o sankcijos tokios griežtos, kad vos ne kiekvienas bus nubaustas ūkininkas, kuris dalyvauja ekoschemose. 

Parlamentaras Juozas Baublys pabrėžė, kad taisyklės paruoštos nepakankamai, jas reikia tobulinti, o sankcijų taip pat nereikėtų taikyti.

„Taisyklės yra neaiškios, sudėtingai parašytos, punktai vienas kitam prieštarauja, o sankcijos tokios griežtos, kad vos ne kiekvienas bus nubaustas ūkininkas, kuris dalyvauja ekoschemose. Primygtinai siūlau peržiūrėti sankcijas ir padaryti metus laiko tik už pačius grubiausius pažeidimus, aiškius, kur nuo ūkininkų priklausė“, – kalbėjo jis.

Tuo metu asociacijos „Kroplife Lietuva“ vadovės ZitosVaranavičienės teigimu, problemų kelia tai, kad institucijos komunikuoja skirtingai – jos nėra tinkamai informuotos apie „paskutinės minutės“ pokyčius, todėl informacija iš įvairių  šaltinių ateina skirtinga.