„Keletą metų Lietuvoje galiojo  bankų solidarumo mokestis, (...) kiek turėjom diskusijų, derėdamiesi dėl koalicinės sutarties tada ir finansų ministras kalbėjo, jo vertinimu, solidarumo mokesčiui nebėra galimybės dėl susiklosčiusių aplinkybių, (...) bet yra kiti būdai, kaip surinkti papildomus mokesčius ir bankai yra vienas iš tų sektorių, apie kurį buvo kalbama kaip galimybė papildomai apmokestinti, norint surinkti pajamas į biudžetą, bet tai nėra vienintelė sritis“, – Žinių radijui trečiadienį teigė A. Veryga.

Jis pabrėžė, kad tai nėra vienintelė sritis, kurią galima papildomai apmokestinti – svarstoma peržiūrėti ir akcizus tų prekių, kurių vartojimą norima sumažinti.

„Priemonės, kurios numatytos Vyriausybės programoje, tiek išlaidos gynybai, tiek paramai šeimai, vaiko pinigai, kitos priemonės, kurios susijusios su biudžeto išlaidom reikalauja ieškot ir pajamų“, – sakė A. Veryga.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį perspėjo, kad papildomas bankų apmokestinimas blogintų Lietuvos investicinį klimatą. Vis dėlto naujosios Vyriausybės planus taikyti šiam sektoriui naują mokestį jis pavadino svarstytinais.

Valdantiesiems anksčiau šiemet priėmus mokesčių pertvarką, naujoji Ingos Ruginienės Vyriausybė žada nebeįvedinėti naujų mokesčių, išskyrus bankus.

Antradienį paskelbtame Vyriausybės programos projekte įrašytas ketinimas bankams taikyti finansinio stabilumo mokestį, skaičiuojamą nuo įsipareigojimų, tačiau nedetalizuojama, kaip jis galėtų atrodyti.

Prieš kelerius metus įvestas laikinas įnašas baigs galioti šiemet. Valstybė 2023–2025 metais iš jo turėtų surinkti apie 590 mln. eurų.