Lėtėjant Vakarų Europos ekonomikos pagreičiui šalies įmonės galimybę išsigelbėti regi Rusijoje, nors ateitį gali sudrumsti politiniai įvykiai

Lietuvai ir Rusijai įsivėlus į politinių pareiškimų karą verslas su nerimu stebi, ar mūsų politikų sprendimai nesuerzins rusų tiek, kad nukentėtų ir dvišaliai ekonominiai ryšiai.
Verslininkai pripažįsta, kad neigiami komentarai dėl Rusijos lietuvių žiniasklaidoje ir politikų akibrokštai bumerangu smogia verslo santykiams. Tokių pavyzdžių toli ieškoti nereikia: vos tik Estijoje kilo konfliktas dėl Bronzinio kario skulptūros, kroviniai iš Rusijos buvo nukreipti per kitus Baltijos uostus: Rygos ir Klaipėdos.
Ar Lietuvai nekyla grėsmė jau netrukus sulaukti Estijos likimo?

Galimybės Rytuose

Šalies ekonomistų teigimu, vis grėsmingiau grūmojantis ekonomikos nuosmukis kaimynėse šalyse ir Vakarų Europoje neturėtų skaudžiai paliesti Rytų. Būtent ta kryptimi siūloma ir verslui perorientuoti veiklą.
„Rusijos rinkoje nelaukiama nuosmukio ir net jei čia ūkis augs lėčiau, tai nebus ryškūs pokyčiai. Galima sakyti, kad makroekonominė aplinka įmonėms, kurios eksportuoja į Rusiją, išliks labai palanki“, – įsitikinusi Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.
Šiuo metu Lietuva bene daugiausia į Rytų kaimynę eksportuoja maisto produktų, elektros ir mechanikos įrangos, automobilių. Tačiau analitikės teigimu, prieglobsčio Rusijoje gali tikėtis ne tik šių pramonės sektorių atstovai, bet ir nuo nekilnojamojo turto rinkos sąstingio kenčiantys baldžiai, medienos įmonės, transporto sektorius.
Ne paslaptis, kad Rusijos sėkmės ir augimo variklis – brangūs energijos ištekliai. „Kol galime prognozuoti aukštas energijos išteklių kainas, šios šalies ūkio plėtros perspektyvos palankios. Papildoma rizika – nemaža infliacija. Nors kalbėta, kad bus bandoma mažinti gyventojų perkamąją galią, valdyti infliaciją, tačiau kol kas postūmių šia linkme nematyti“, – aiškino ekonomistė.

Didžiausia prekybos partnerė

Jau dabar Rusija yra svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė. Nė į vieną kitą šalį mūsų įmonės neišveža tiek produkcijos, kiek į Rusiją, taip pat nė iš vienos šalies tiek neimportuojame, kiek iš didžiosios kaimynės. Šiuo metu eksportas į Rusiją sudaro apie 15 proc. visų į užsienį vežamų prekių, o importas perkopia 29 proc. visos importuojamos produkcijos.
„Dabar, kai Europoje justi ekonomikos nuosmukis ir pervežimo apimtis mažėja, daugelis vežėjų metasi į kitas rinkas, visų pirma – į Rusijos. Šios šalies ekonomika, kylant naftos kainoms, gana stipriai laikosi. Būtent čia įžvelgiame galimybę pergyventi sunkųjį laikotarpį, tai galimybė išlikti rinkoje ir sektoriuje“, – kalbėjo vežėjus vienijančios asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Verslas jaučia politiką

Vienintelė kliūtis, galinti trukdyti verslui, – politikų sprendimai. „Lietuvos verslas Rusijoje labai palankiai vertinamas. Nors vežėjų paslaugos brangesnės nei rusų, vertina mūsų paslaugų kokybę. Mes galime sėkmingai dirbti, jei tik nesutrukdys politikai. Deja, pastaruoju metu jie tiek priskaldė malkų, kad baisu darosi. Nori to ar nenori, tačiau kiekvienas Lietuvos politinis žingsnis sulaukia atgarsio Rusijoje ir, kitaip nei Europoje, tą atgarsį junta verslas“, – dėstė vežėjų atstovas.
„Linavos“ duomenimis, šiuo metu su rusais partneriais dirba apie tūkstantį Lietuvos vežėjų įmonių, iš viso krovinius šia kryptimi veža apie 15–16 tūkst. krovininių automobilių. „Praėjusiais metais atlikome apie 155 tūkst. reisų, šiemet tikimės priartėti prie 200 tūkst. Iš kiekvieno reiso parsivežame mažiausiai apie 10 tūkst. litų“, – skaičiavo pašnekovas.

Uostas pokyčių nesitiki

Iš Rusijos nebe pirmą kartą pasigirsta grasinimų, kad nustos per Lietuvos uostą gabenti krovinius, kaip kad pasielgė su Estija.
„Tai nėra grasinimai, tai nuosekli Rusijos politika, vykdoma nuo 2000-ųjų. Nieko kita nereikia tikėtis. Kai tik rusai sustiprins savo uostus, kad galėtų apdoroti krovinius, šie iškeliaus iš Baltijos šalių uostų“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūras Drungilas.
Šiuo metu per Klaipėdos jūrų uostą Rusija daugiausia gabena naftos produktų. Pernai iš maždaug 3,5 mln. t daugiau nei 2 mln. t  buvo naftos produktai.
„Praėjusių metų duomenimis, rusų kroviniai sudarė apie 12–13 proc. bendro krovinių skaičiaus uoste. Tai gana daug ir juos prarasti būtų skausminga. Tačiau nesitikime, kad tai nutiks labai greitai. Šiandien naftos paklausa didžiulė, Rusija vis daugiau žaliavų eksportuoja, o jos uostai dar nepritaikyti pervežti tokius kiekius ir greitai nepasirengs, tad mes dar tikimės turėti rusiškų krovinių“, – vylėsi A.Drungilas.

Be Baltijos šalių neišsiverstų

Kad turime laiko iki 2015 m. pagalvoti, kuo pakeisime rusų krovinius, patvirtino ir Rusijos ambasadorius Latvijoje Aleksandras Vešniakovas. Duodamas interviu laikraščiui „Latvijas Avīze“ jis sakė smarkiai abejojąs, ar iki 2015-ųjų Rusija galės visiškai atsisakyti naftos produktų ir anglies eksporto per Baltijos šalių uostus.
Esant ekonomikos pakilimui, kurį šiuo metu išgyvena Rusija, auga užsienio prekybos apimtis, tad tranzito poreikius patenkinti padeda ir gretimų valstybių uostai.

Kaimynė siunta

Tačiau neoficialių šaltinių Rusijoje teigimu, jau dabar premjero Vladimiro Putino nurodymu, neva siekiant apginti šalies ekonominius interesus Baltijos šalyse, planuojama kaip galima greičiau atsisakyti gabenti krovinius per Baltijos šalių uostus. Esą jau dabar per Rusijos jūros uostus turi būti pervežami visi kroviniai, kuriuos gali priimti terminalai, ir tik likučiai atiduodami tvarkyti trijų Baltijos šalių uostams. Šaltinių teigimu, V.Putinas netgi nurodė sudaryti verslininkų, dirbančių su Baltijos šalių uostais, sąrašą, kad galėtų juo paspausti.
V.Putino pavaduotojas Sergejus Ivanovas Jūros kolegijos posėdyje pareiškė, kad iki 2015-ųjų turi būti nutrauktas ne tik naftos produktų, bet ir kitų krovinių gabenimas per Baltijos šalių uostus.

Geležinkelius gelbėja Kaliningradas

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2006 m. daugiau nei pusė visų mūsų šalies geležinkeliais dardėjusių krovinių priklausė Rusijai. Dauguma jų (apie 90 proc.) –
tranzitiniai – vežti į Kaliningradą, likusi dalis – į Klaipėdos uostą. „Lietuvos geležinkelių“ duomenimis, į Kaliningradą krovinių pastaraisiais metais daugėja, 2006 m. buvo pervežta 17,1 mln. t, 2007 m. – 17,5 mln. t. Po skandalo Estijoje didėja ir rusų krovinių srautas į Klaipėdą. Pernai jų pervežta 3,49 mln. t, arba daugiau nei dukart daugiau nei 2006 m. Panašios tendencijos išlieka ir šiais metais: per pirmą pusmetį pervežta 2 mln. t rusų krovinių, arba 300 tūkst. t daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Nepaisant to, Rusijos krovinių sulaukiame gerokai mažiau nei 2000-aisiais, kai „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė daugiau kaip 5 mln. t.
„Kiekvienas savininkas turi teisę krovinį vežti jam palankiausia kryptimi, nukreipti per jam patinkantį uostą. Tačiau Rusija neketina sumažinti krovinių, vežamų per Kaliningrado uostą, o kitos alternatyvos, kaip vežti krovinius į šią vietą, išskyrus tranzitu per Lietuvos teritoriją, nėra“, – ar reali grėsmė, kad sumažės krovinių, gabenamų geležinkeliais, svarstė Tomas Keršis, „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas komercijai.

Rizika išlieka

Pasak V.Klyvienės, rizikos, kad Rusija gali griebtis politinio spaudimo ekonominiuose santykiuose, visada yra. Įtampą, be jokios abejonės, didina politikų sprendimai.
„Manau, kad verslo logika turi nugalėti. Be to, esame lyg ir palankiausiai vertinami iš trijų Baltijos valstybių – pas mus nebuvo Bronzinio kario skandalo, nėra tokios aštrios rusų ir vietos gyventojų priešpriešos kaip Estijoje ar Latvijoje. Ekonomines sankcijas, kurias Estija patyrė iškėlusi Bronzinio kario paminklą, Lietuva galėtų patirti, nebent jei pas mus, o ne lenkus būtų statoma priešraketinė JAV sistema“, – mano „Danske“ banko analitikė.
Vis dėlto Lietuva savo kailiu yra patyrusi, kad didžiojoje Rytų kaimynėje ne visada galioja verslo logikos dėsniai. Kai Rusijos naftos milžinė „Lukoil“ ir kiti Kremliaus remti konkurentai pralaimėjo dėl „Mažeikių naftos“, iš pradžių abejota, ar rusai ras argumentų nutraukti naftos žaliavos tiekimą Lietuvai. Tačiau verslo logika pamiršta jau dvejus metus ir taisyti neva prakiurusio „Družbos“ naftotiekio niekas neskuba.