Būsimoji premjerė keturių darbo dienų savaitę vadina jau atėjusia realybe.

„Jei kalbame apie aukštąsias technologijas, kurios ateina, tai nori ar nenori – tai bus mūsų ateities modelis“, – teigė paskirtoji premjerė I. Ruginienė.

Verslo lyderiai sako – kažkada tikrai dirbsime keturias dienas.

„Manau, mes gyvi dar sulauksime, kad bus keturios darbo dienos. Dirbtinis intelektas, robotizacija padarys savo“, – pabrėžė Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis.

Tačiau, anot jo, keturias dienas dirbti ir tris ilsėtis dabar Lietuvai būtų pragaištingas sprendimas.

„Mes čia atidarytume pragaro duris. Mano palinkėjimas politikams būtų tikrai to nedaryti“, – sakė Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Apie keturių darbo dienų savaitę I. Ruginienė kalbėjo dar vadovaudama profsąjungoms, vėliau – ministerijai.

Ji sako, kad jos vadovaujamos Vyriausybės programoje to nebus.

„Programoje tokios priemonės tikrai nebus, nes noriu išnaudoti kadencijos laiką dirbant su socialiniais partneriais. Norėčiau, kad jie patys susitartų. Jau tokių pavyzdžių turime“, – aiškino paskirtoji premjerė.

Bet jeigu matys, kad darbo sąlygos netampa palankesnės darbuotojams, Vyriausybė gali įsikišti.

„Jeigu matysime, kad nepavyksta susitarti nė vienu klausimu, kalbant apie darbuotojų darbo sąlygas ir garantijas, o stiprių kolektyvinių sutarčių neturime – ieškosime būdų, kaip tą procesą paskatinti“, – patikino I. Ruginienė.

Anot verslo, keturių darbo dienų įteisinimas reikštų visiems iš karto penktadaliu padidintą atlyginimą.

„Tai reiškia, kad už 20 proc. mažesnį darbo laiką būtų mokamas tas pats atlyginimas“, – šnekėjo Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Tačiau įmonėms tai reikštų papildomus kaštus, nes ieškotų papildomų darbuotojų.

„Paslaugų sektoriuje, nepertraukiamos gamybos srityje sąnaudos neišvengiamai augs. Kaip augs – dar reikėtų paskaičiuoti“, – kalbėjo R. Dargis.

Nepalaiko ir Prezidentūra. Sako, nereikia iš Lietuvos daryti eksperimentų aikštelės.

„Tam tikrų eksperimentų yra, bet ar Lietuva turėtų tapti eksperimentine aikštele šiuo aspektu? Turbūt abejotina. Turėtume labiau fokusuotis į tai, kas didintų žmonių algas. Dirbant trumpiau, algos savaime nepadidės“, – pabrėžė prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Keturias darbo dienas ar darbą iš namų jau taiko daug privačių įmonių ir iš biudžeto išlaikomų įmonių.

Esame rodę, kad trečdalis ministerijų tarnautojų darbo laiko jau dirbama iš namų. Penktadieniais net kamščiai Vilniuje mažesni. Dažniausiai namie liekama pirmadieniais ir penktadieniais.

„Jūs palietėte jautrią temą, nes, manau, dalyje viešojo sektoriaus keturių, o gal net ir trijų darbo dienų savaitė jau įgyvendinta. Tai labai atsispindi viešojo sektoriaus paslaugų efektyvume. Manau, priešingai – valstybiniam sektoriui reikėtų galvoti apie nuotolinio darbo mažinimą“, – patarė R. Valiūnas.

Kyla klausimas – ar mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomas valdininkų aparatas nėra per didelis?

„Yra didžiulė rizika, kad nedirbama. Jei trečdalis laiko dirbama nuotoliniu būdu, tai greičiausiai bent viena darbo diena neegzistuojanti. Tokiu sprendimu mes tik legalizuotume visą sprendimą“, – aiškino M. Dubnikovas.

Anot I. Ruginienės, prie idėjos vis tiek reikės grįžti.

Jeigu sutrumpinsime darbo savaitę, geriau nebus.

„Grįžkime šimtą metų atgal – 12 valandų per dieną buvo laikoma normalia darbo diena. Buvo vaikų darbas. Verslas tada teigė – viskas, ekonomika sustos, verslai bankrutuos, jei atsisakysime vaikų darbo“, – sakė ji.

R. Valiūnas sako, kad Lietuva dabar gyvena geriausiai per visą savo istoriją. Jis ragina valdžią apsispręsti – ar nori šią kryptį dar labiau skatinti, ar sugriauti.

„Ar mus tenkina esamas ekonominis lygis arba šiek tiek blogesnis? Ar norime toliau sėkmingai kilti, kaip kilome pastaruosius penkerius metus? Priminsiu – darbo užmokestis padidėjo 90 proc., pensijos – 70 proc. Jeigu sutrumpinsime darbo savaitę, geriau nebus“, – akcentavo Investuotojų forumo valdybos pirmininkas.

Anot verslo, tokiam drastiškam pokyčiui dabar ne metas ir dėl to, kad pasaulis žengia į muitų karus. Tai neišvengiamai atsilieps ir taip stagnuojančiai Europos ekonomikai.