Verslas: saulės ir vėjo elektrinių plėtrai Lietuvoje reikia atrasti 2 tūkst. hektarų

Savo ruožtu verslo atstovas tikina, kad žemės kur statyti tokias elektrines Lietuvoje yra ir siūlomiems pokyčiams ūkininkai priešinasi, nes nenori mokėti didesnės nuomos už dirbamą žemę.

„Jei tokie ribojimai būtų įvesti, turėtume dar mažiau laisvos žemės, kur būtų galima plėtoti atsinaujinančią energetiką. Tai prisidėtų prie kitų ribojimų – draudimo statyti prie karinių radiolokatorių, aplinkosauginių ir kitų ribojimų“, – trečiadienį vykusiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ kalbėjo viceministrė.

„Be to, man atrodo, kad labai svarbu įvardinti sau, jog yra konstitucinė teisė žemės savininkui pasirinkti, kokią veiklą jis nori vykdyti“, – teigė ji. Kartu D. Garbaliauskaitė pažymėjo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, atsiranda projektų, kai įvairi žemės ūkio veikla vykdoma, pavyzdžiui, greta saulės elektrinių parkų.

Atsinaujinančios energetikos plėtros bendrovės „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius kalbėjo, kad ateityje numatytai galiai įrengti reikia rasti apie 2 tūkst. hektarų žemės – maždaug 50 hektarų kiekvienoje savivaldybėje. Dėl to kilusias diskusijas jis vadina perdėtomis.

R. Sklepovičius aiškino, kad Lietuvoje iki šiol ant žemės ūkio paskirties sklypų nepastatyta jokia saulės elektrinė, jos buvo statomos tik ant pramoninės ir inžinerinės paskirties žemės, o iš viso įrengta 300 MW pajėgumų.

„Tai yra nykstamai mažas kiekis, bet debatų lygis, sukeltas dėl tos žemės ūkio paskirties, yra neadekvatus situacijai“, – forume teigė jis.

R. Sklepovičius teigė, kad pastaruoju metu nepagrįstai manoma, kad saulės ir vėjo elektrinėms statyti reikės daug dirbamos žemės plotų, todėl brangsta žemės nuoma. Tą esą ypač jaučia stambieji ūkininkai, užtarimo ieškantys Seime.

„Viskas vyksta dėl pinigų. Žemės ūkio lobistai neateina į Seimą, nes jiems rūpi energetinė nepriklausomybė“, – svarstė R. Sklepovičius.

Argumentuodamas, kad Lietuvoje problemos, jog plėtojant saulės ir vėjo elektrines jomis reikės apstatyti daug žemės ūkio paskirties žemių, nėra, jis pateikė Vokietijos pavyzdį, kuri iki 2035 m. užsibrėžusi visą reikiamą energiją pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių.

„Vokietijoje pramonė keturis kartus intensyvesnė, teritorijų apgyvendinimas daug didesnis, kalnuotos vietovės, bet jie randa vietos, saulės, vėjo plėtrai. Lietuva, retai apgyvendinta, jos suvartojimas daug mažesnis, staiga neranda kur tų elektrinių statyti. Tai juokinga ir neadekvatu situacijai“, – aiškino R. Sklepovičius.

A. Ufarto / BNS nuotr.

Europos saulės gamintojų tarybos Politikos direktorius Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, jog atsinaujinanti energetika turi būti plėtojama „be kompromisų“.

„Tam tikras interesas turėtų būti matomas iš visų visuomenės grupių“, – diskusijoje kalbėjo jis.

Ūkininkai džiaugėsi nedidelėmis žemės nuomos kainomis. Dabar atsirado konkurentas – saulės energetika, kuri, natūralu, šiek tiek padidino nuomos kainas.

Anot buvusio energetikos ministro, atsinaujinančios energetikos plėtrą kritikuojantys ūkininkai nėra patenkinti saulės parkų plėtotojų kuriama konkurencija, kuriai nesant jie turėjo „monopolį“.

„Žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkai turėjo tam tikrą monopolį, džiaugėsi pakankamai nedidelėmis nuomos kainomis. Dabar atsirado konkurentas – saulės energetika, kuri, natūralu, šiek tiek padidino nuomos kainas“, – paaiškino Ž. Vaičiūnas.

„Čia ir kyla natūralus nepasitenkinimas“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę KRK pritarė siūlyti „nebloginti žemės savininkų padėties“ ir drausti statyti vėjo, saulės, taip pat biodujų, elektrines ant žemės ūkio paskirties žemės, kurios našumo rodiklis viršija 32 balus.

Kaip reaguodamas į tokį siūlymą savo „Facebook“ paskyroje rašė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, jei tam būtų pritarta, tokias elektrines būtų galima statyti tik Rytų ir Pietų  Lietuvoje, kurios kartu yra ir miškingiausi šalies regionai, taip pat mažoje dalyje Žemaitijos.

Seime šiuo metu svarstomas Energetikos ministerijos inicijuotas „Proveržio paketas“, kuriame numatytas tikslas iki 2030 m. iš atsinaujinančios energetikos bendrai generuoti 7 GW galios. Tai turėtų patenkinti 93 proc. viso Lietuvos energijos poreikio.