- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Reaguodama į nepastovią prekybinę situaciją su Kinija, kuri paaštrėjo Lietuvai atidarius Taivaniečių atstovybę, Užsienio reikalų ministerija, baigiantis 2021-iesiems, paprašė visų įmonių, plėtojančių su Kinija ekonominius santykius, pranešti apie problemas. Ar daug tokių pranešimų iki šiol gauta ir apie kokias konkrečias įmonių jau patiriamų (ar planuojamų patirti) nuostolių sumas tuose pranešimuose kalbama, kol kas neviešinama.
Užtat verslas savo ruožtu neslepia, kad daugeliui įmonių, parduodančių produkciją Kinijai ar iš jos gaunančių gamybai reikalingų detalių bei medžiagų, šios šalies rinka praktiškai jau uždaryta. Ir tikėdamiesi dėl to kompensacijų, verslininkai abejoja (tai galima spręsti iš viešų diskusijų), ar Lietuva jų skirs.
ELTA primena, kad Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), pasak gruodį skelbto jos pranešimo, „laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentą, premjerę, užsienio reikalų ir ekonomikos ir inovacijų ministrus, ragindama Lietuvos valdžios institucijas imtis neatidėliotinų aktyvių veiksmų dėl Kinijos veiksmų prieš Lietuvą ir jos įmones, siekiant įtraukti šį klausimą į ES institucijų: Europos Vadovų Tarybos, Parlamento, Komisijos darbotvarkes ir aukščiausiu ES lygiu kalbėtis su Kinija Lietuvos klausimu, siekiant ne aštrinti, o normalizuoti susidariusią situaciją“.
Savo ruožtu Europos verslo konfederacija „BusinessEurope“ paprašė EK vicepirmininką Valdį Dombrovskį atkreipti dėmesį į Kinijos veiksmus Lietuvos verslo atžvilgiu. Pareikštas solidarumas su Lietuvos įmonėmis, kenčiančiomis nuo ekonominių spaudimo ir prievartos padarinių. Europos verslo bendruomenė pasirengusi veikti kartu, siekiant pozityvių rezultatų. Ji, remdama EK pastangas spręsti dabartinius iššūkius, pripažįsta, jog didelį nerimą kelia ekonominės spaudimo ir prievartos priemonės, kurių Kinijos Liaudies Respublika ėmėsi prieš Lietuvą. „BusinessEurope“ pasisako prieš bet kokias spaudimo priemones, nes jos akivaizdžiai turi neigiamą poveikį įmonėms ir jų darbuotojams.
Verslas, įmonės – tai, visų pirma, žmonės, kurie nori dirbti, gauti atlyginimus, išlaikyti vaikus, šeimas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus nuomone, išsakyta LRT televizijos laidoje „Lietuva kalba“, konfrontacija niekada neduoda ekonominės naudos, niekas iš verslininkų nesitikėjo, kad Lietuvoje bus priimti tokie sprendimai ir bus susilaukta tokio Kinijos spaudimo. Tad dabar jau politikų reikalas, ką reikėtų padaryti, kad konfrontacija kuo greičiau pasibaigtų. Politikams gal net reikėtų spręsti, „kokį meduolį duoti kinams“.
Kad verslas su nerimu žiūri į Kinijos bei Lietuvos konfliktą, pripažįsta ir Kauno krašto pramonininkų bei darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas. Būdamas su Kinija dar neseniai prekiavusios „Volfas Engelman“ įmonės generaliniu direktoriumi, jis teigia, jog verslui nesinori spręsti politinių klausimų, tačiau „apmaudu, kad šalies valdžia, prieš priimdama politinius sprendimus, neįsigilina ir nepasitaria su tais, kuriuos tie sprendimai palies skaudžiausiai“.
Kol kas sunku M. Horbačauskui vertinti, kokio masto nuostolių patyrė jo vadovaujama bendrovė, kai Kinijos rinka užsidarė jos produkcijai ir prapuolė 7-erių metų įdirbis. O tai reiškia, kad prapuolė žmogiški, finansiniai resursai.
„Versle – paprasčiau nei politikoje. Verslas, įmonės – tai, visų pirma, žmonės, kurie nori dirbti, gauti atlyginimus, išlaikyti vaikus, šeimas. Jie be darbo laukti negali. Žinoma, tikiu, kad bus tam tikri Europos Sąjungos, Lietuvos valdžios sprendimai, bus verslui sukurta dėl pablogėjusių santykių su Kinija patirtų praradimų tam tikra atsvara. Ir tai leis kompensuoti verslui nuostolius bei intensyviau ieškoti naujų rinkų. Bet tai irgi užtruks tam tikrą laiką – ne per metus tos rinkos naują žaidėją įsileidžia, tą jau mes gerai žinom“, – kalbėjo Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vadovas M. Horbačauskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus30
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...