„Problema šiuo atveju yra tokia, kad tikrai paklius ne vien piktybinės įmonės, iš kurių turėtų būti išieškoma ir kurių veikla galėtų būti stabdoma. (…) Kriterijai, kada galime tai taikyti, yra gana išplaukę“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Pimpytė.
Pasak jos, Finansų ministerijos projekte numatyta, kad vienas iš pagrindų kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos sustabdymo būtų trukdymas mokesčių administratoriui atlikti kontrolės procedūras. Vis dėlto, ekspertės vertinimu, tokia formuluotė yra pernelyg abstrakti.
Kaip pavyzdį ji pateikė situaciją, kai įmonė pakeičia veiklos adresą, tačiau laiku apie tai nepraneša VMI, todėl mokesčių administratoriaus siunčiami laiškai jos nepasiekia. Anot A. Pimpytės, pagal siūlomą tvarką net ir toks atvejis galėtų būti laikomas trukdymu atlikti mokestinę kontrolę.
„Galbūt ta įmonė, kuri puikiai vysto savo veiklą, moka netgi mokesčius, tačiau tokiu savo veiksmu, laiku neinformuodama apie adreso pakeitimą, lyg ir sudaro formalią kliūtį mokestinei kontrolei atlikti. Ji patenka į sąrašą subjektų, dėl kurių galima nueiti į teismą ir paprašyti sustabdyti jų veiklą“, – aiškino ekspertė.
A. Pimpytė taip pat kritikuoja numatytą sprendimų priėmimo tvarką. Jos teigimu, teismas dėl įmonės veiklos sustabdymo turėtų apsispręsti per tris dienas rašytinio proceso tvarka, o pateiktas skundas sprendimo vykdymo nestabdytų.
„Net ir ta įmonė, kuri netyčia galbūt pateko į šitą procesą ir lyg ir galėtų apginti savo teises, vis tiek nukentės. (…) Visas šitas įgyvendinimo procesas yra labai trumpas, greitas ir griežtas“, – teigė ji.
Ekspertė atkreipė dėmesį, kad pagal siūlomą projektą įmonės veiklą būtų galima sustabdyti 180 dienų, o šį terminą pratęsti dar tiek pat. Jos vertinimu, toks laikotarpis verslui gali būti pražūtingas.
„Bijau, kad jeigu būtų toks atvejis su pratęsimu, tokia įmonė (…) jau nebeturėtų kur grįžti, nes konkurentai būtų jau pasidaliję jų rinką, jų rinkos dalį“, – kalbėjo A. Pimpytė.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad verslo atstovai pritaria siekiui mažinti šešėlinę ekonomiką, tačiau ragina užtikrinti, jog naujos priemonės nepakenktų sąžiningai veikiančioms įmonėms.
Finansų ministerija neatmeta galimybės tikslinti siūlymą
Tuo metu finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus teigė, kad ministerija rimtai vertina verslo bendruomenės išsakytas pastabas ir yra pasirengusi toliau diskutuoti dėl siūlomo reguliavimo.
„Mes girdime tai, ką sako visa verslo bendruomenė, asociacijos, socialiniai partneriai. Tikrai labai rimtai vertiname jų pastabas, ir dialogas vis dar vyksta. Formuluotės, be abejo, bus diskutuojamos, nes išsakomi svarbūs argumentai“, – LRT radijui sakė viceministras.
Pasak jo, siūlymas parengtas siekiant efektyviau kovoti su šešėline ekonomika ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją.
K. Kvaraciejaus teigimu, nauja priemonė būtų taikoma tais atvejais, kai turima pagrįstų duomenų apie galimus mokestinius pažeidimus ir realią žalos valstybės biudžetui riziką arba kai įmonė sąmoningai ar sistemingai trukdo VMI atlikti savo darbą.
„Suprantame, kad tai yra labai griežta priemonė, tad labai svarbu, jog sprendimą priimtų ne pati VMI, o teismas“, – pabrėžė finansų viceministras.
Jis tikino, kad siūlomu reguliavimu nesiekiama apsunkinti sąžiningai veikiančių įmonių darbo.
Kaip skelbė ELTA, VMI viršininkas Martynas Endrijaitis anksčiau teigė, kad didžiausią šešėlinės ekonomikos riziką šiuo metu kelia prekybos, gamybos, statybos sektoriai bei elektroninės prekybos platformos.
Pasak jo, VMI ketina stiprinti šių sektorių kontrolę, o galimiems mokestiniams pažeidimams nustatyti jau pasitelkia dirbtinį intelektą (DI). Institucija kasmet planuoja išskirti 3–5 didžiausios mokestinės rizikos sektorius, kuriuose būtų vykdomi tiksliniai patikrinimai.
Naujausi komentarai