Šiemet valstybė prekių ir paslaugų iš verslininkų pirko už 3 mln. litų – tai perpus mažiau nei pernai. Trūkstant pinigų, valstybės užsakymų garvežys stoja. Kai kurioms įmonėms tai tikra katastrofa.

Valstybė nebemaitina

Ne paslaptis, kad dalis privačių įmonių Lietuvoje laikosi iš valstybės kišenės. Iki šiol joms sekėsi visai ne prastai. Kai kurios jų gyveno kaip inkstai taukuose – kai kurios statybų, kelio darbų, prekybos medicinos įranga, informacinių technologijų (IT) ir maitinimo įmonės arba jų sudaryti konsorciumai nuolatos laimėdavo viešojo pirkimo konkursus ir gaudavo milijonų litų vertus užsakymus. Ir visai nesvarbu, kad tų bendrovių pasiūlytos kainos ne visada būdavo mažiausios, valdininkai rasdavo argumentų pateisinti savo pasirinkimą. Vienas jų, kad kaina – ne pats svarbiausias dalykas. Tik konkursus laimėjusios įmonės esą turėdavo atitinkamą kvalifikaciją ir galėdavo pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį.

Tai, kad kiekviename sektoriuje yra keletas akivaizdžiai dominuojančių įmonių, patvirtino ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Jakštas.

Tačiau tie laikai jau praeityje. Šalį suparalyžiavęs sunkmetis privertė valdininkus užsukti finansavimo čiaupus, ir valstybės užsakymų upės išseko. VPT atstovo teigimu, šiemet nebūtiniausios prekės ir paslaugos neperkamos – kol kas nereikia nei naujų kompiuterių, nei programinės įrangos, beveik neremontuojami ir nestatomi nauji namai, gerokai apkarpytas finansavimas tiesti ir remontuoti kelius.

VPT duomenimis, vien trečią šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, viešojo pirkimo suma sumažėjo milijonu litų, tai yra apie 50 proc. Per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, viešojo pirkimo suma sumažėjo nuo 6,2 mln. litų 2008 m. iki 3 mln. litų šiemet.

"Net skaičiuojant su ES parama, dabar perkame tiek, kiek 2005 m. Štai iki tokio lygio grįžome. Nieko nepadarysi, valstybei trūksta pinigų", – dėstė VPT direktoriaus pavaduotojas.

Stabdo veiklą

Įmonės, kurių pagrindinis pajamų šaltinis – valstybės užsakymai, pateko į itin keblią padėtį. Nutrūkus jas maitinusiai valstybinei virkštelei kai kurios bendrovės nutraukė veiklą arba priartėjo prie bankroto.

"Naudodamasi viešojo pirkimo sistema valstybė apsirūpina viskuo, pradedant maistu, baigiant darželiais, mokyklomis ir kompiuteriais. Daug užsakymų sumažėjo statybų, IT sektoriuose, kiek mažiau – kasdienių pasaugų, degalų pardavimo ir viešojo maitinimo sektoriuose. Tačiau sunkiausia dabar toms įmonėms, kurios privačiame sektoriuje darbo beveik neturi, pavyzdžiui, kelininkams", – sakė V.Jakštas.

Daug kartų kelininkai siuntė laiškus ir ragino valdžią nemažinti Kelių plėtros ir priežiūros programos finansavimo. Tačiau šis, palyginti su pernai, vis tiek apkarpytas beveik pusantro karto – nuo 1,8 mlrd. litų iki 775 mln. litų. Dėl to veiklą sustabdė ir iš asociacijos "Lietuvos keliai" pasitraukė jau trys įmonės. Kitos dar svarsto tokią galimybę. Iš maždaug 30-ies asociacijos narių daugiau nei pusė susiduria su sunkumais atsiskaitydamos su darbuotojais, partneriais ir tiekėjais.

"Galbūt nebūtų buvę taip baisu, jei iš karto būtume žinoję, kiek gausime. Pernai gruodį valdžia mums žadėjo skirti 1,3 mlrd. litų. Viską apskaičiavę per pusmetį išleidome apie 500 mln. litų, tačiau birželį Kelių direkcija pranešė, kad finansavimas keliams dar mažinamas – iki 775 mln. litų. Taigi mums liko 275 mln. litų. Negana to, iki metų pabaigos bendroms valstybės reikmėms dar norima nurėžti apie 160 mln. litų. Vadinasi, duobės šiemet lopomos nebus", – liūdnai pasakojo asociacijos "Lietuvos keliai" direktorius Rimvydas Gradauskas.

Kvepia streikais ir bankrotais

Jo teigimu, kelių ir tiltų statybos, priežiūros ir remonto verslas visiškai nesustojo. Tačiau už visus darbus, kurie šiuo metu vykdomi šalies keliuose, mokama ES lėšomis. "Lietuvos kelių" vadovas taip pat piktinosi, kad už ES lėšas galima būtų atlikti gerokai daugiau darbų, tačiau šalies valdžia esą nesugeba panaudoti visų Lietuvai skirtų pinigų.

"Padėtis tragiška, o tokie dideli pinigai plaukia pro šalį. Finansų ministerija deklaruoja, kad šiemet panaudos 3,9 mlrd. iš galimų 5 mlrd. litų ES lėšų. Kas leidžia sau tokiu sunkiu metu nepanaudoti paramos?" – retoriškai klausė R.Gradauskas.

Tačiau blogiausia, jo teigimu, tai, kad valstybė ir savivaldybės kelininkams skolingos didžiules sumas už jau atliktus darbus – iš viso apie 300 mln. litų. Iš jų apie 100 mln. litų yra iš jau neva panaudotų ir Lietuvai išmokėtų ES lėšų.

Dėl tokios padėties nemažai įmonių neišgali laiku mokėti darbuotojams atlyginimų. Šie jau kelis mėnesius vėluoja ir gatves sostinėje žiemą valysiančios įmonės "Grinda" darbuotojams. Tačiau bendrovės direktorius Algimantas Vilūnas dienraštį patikino, kad "Grindos" darbuotojai nesiruošia streikuoti, ir Vilnius nebus paliktas likimo valiai.

"Lietuvos kelių" direktorius R.Gradauskas siūlo su krize kovoti, kaip praėjusio amžiaus pradžioje darė JAV, – statydami kelius ir tiltus amerikiečiai išlipo iš Didžiosios depresijos duobės.

"Vokiečiai, švedai šiemet kelių priežiūrai ir plėtrai metė gerokai daugiau lėšų, nei įprastai. Švedijos kelių administracijos direktorė juokauja, kad šalyje net nebėra ką taisyti, nes viskas jau padaryta. Tačiau lėšos vis tiek skiriamos, tiesiami nauji keliai. O pas mus atvirkščiai – karpoma ir karpoma, nors mūsų kelių būklė tikrai ne tokia kaip Švedijoje ar Vokietijoje", – apmaudą liejo R.Gradauskas.

IT sektoriui irgi striuka

Pritrūkęs valstybės užsakymų apsukas priverstas mažinti ir užsienio investuotojų Lietuvos deimančiuku vadinamas IT sektorius.

Dauguma šio sektoriaus įmonių maždaug iki 2008 m. vidurio mėgavosi gana nedidele konkurencija ir nekvaršino sau galvos naujų klientų paieškomis, nes pasenusios valstybės institucijų informacinės sistemos garantavo sotų gyvenimą ir plėtrą visoms ar bent jau didžiosioms šalies IT įmonėms.

Pavyzdžiui, bendrovės "Algoritmų sistemos" apie 60 proc. visų vykdomų projektų iki šiol sudaro valstybės užsakymai. Tiesa, didžioji dalis jų – anksčiau užsakyti ir nebaigti darbai. Šiemet bendrovė pasirašė tik vieną naują sutartį.

"Anksčiau kur kas didesnis procentas užsakymų buvo iš valstybės, bet dabar tą proporciją keičiame. Balansuoti savo klientų portfelį pradėjome prieš kurį laiką, gal praeitų metų pradžioje, bet viskas taip greitai nevyksta", – dienraščiui sakė "Algoritmų sistemų" verslo plėtros direktorius Rolandas Markevičius.

Darbo vis dar yra. Tačiau IT įmonių vadovai liūdnai pripažįsta, kad konkurencija šiemet staiga labai sustiprėjo, o užsakymų gerokai sumažėjo.

"Užsakymų vis dar turime, negriūvame, bet labai sustiprėjo konkurencija, apsukas teko mažinti – buvo ir atleidimų, ir atlyginimų mažinimo", – kalbėjo R.Markevičius.

Tokia pati padėtis ir kitose įmonėse. Sunkmetį išgyvena net viena didžiausių ir galingiausių IT paslaugų grupių Lietuvoje "Alna". Grupės gamybiniu padaliniu vadinama "Alna Software" nuo antro metų ketvirčio dirba keturias dienas per savaitę, atleido dalį darbuotojų, mažino atlyginimus.

Žada bausti už vėlavimą

Vyriausybė ketina numatyti valstybinių įstaigų atsakomybę už vėlavimą atsiskaityti su privačiomis bendrovėmis, kurios vykdo jų užsakymus. Taip pat žadama numatyti reikalavimą, kad viešojo pirkimo konkursų laimėtojų sutartys su užsakovais būtų pasirašomos neįtraukiant pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Taip esą bendrovės išvengtų nuostolių dėl pasikeitusių mokesčių.

Dėl šių ir kitų verslo sąlygų gerinimo pakeitimų Ministrų kabinetas sutarė pirmadienį, tačiau tam reikia parengti įstatymų pataisas, kurioms dar turėtų pritarti Seimas.

"Šiuo metu perkančiosios organizacijos, kurios vykdo viešąjį pirkimą, neturėdamos lėšų, vis tiek perka ir tempia atsiskaityti su verslu. Joms už tai nenumatyta jokių sankcijų, o verslas yra įpareigotas mokėti tam tikras netesybas. Mes manome, kad sankcijos turi būti taikomos ir perkančioms organizacijoms", – po pasitarimo kalbėjo ūkio ministras Dainius Kreivys.

Jo teigimu, konkrečias netesybas ar delspinigius ketinama numatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisose, kurias Vyriausybė turėtų teikti Seimui.

Šaltinis: delfi.lt