- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį augo sumos, kurias Lietuvos gyventojai skolinosi vartojimo reikmėms. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, vidutinė tokios paskolos suma išaugo beveik 100 eurų ir siekė 2,4 tūkst. eurų. Iš viso per tris pirmuosius šių metų mėnesius „Swedbank“ šalies gyventojams vartojimo reikmėms paskolino beveik 25 mln. eurų. Beveik 60 proc. vartojimo kredito sutarčių buvo sudaryta internetu.
„Analizuodami šiemet išduotų vartojimo paskolų portfelio duomenis matome, kad vidutinė paskolos vertė augo, o jos grąžinimo laikotarpis atvirkščiai ‒ trumpėjo. Tai rodo stiprėjančius Lietuvos gyventojų optimistinius lūkesčius dėl šalies ekonomikos augimo ir asmeninių finansų stabilumo. Tiesa, bendras besiskolinančiųjų vartojimo reikmėms skaičius buvo mažesnis, ir tai galima sieti su euro įvedimu. Buvo tokių gyventojų, kurie planavo skolintis, tačiau pačioje metų pradžioje dar lūkuriavo ir norėjo įsitikinti, kokį poveikį naujoji valiuta turės ekonomikos situacijai šalyje“, – pažymėjo „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.
Pernai metais gyventojai, pasirašę vartojimo paskolos sutartį, ketino paskolą grąžinti per ketverius metus ir kiekvieną mėnesį tam skyrė po 67 eurus. Šiemet savo finansines galimybes paskolos gavėjai buvo linkę vertinti optimistiškiau ‒ paskolos grąžinimo laikotarpis sutrumpėjo iki vidutiniškai 3,2 metų ir paskolai grąžinti gyventojai per mėnesį vidutiniškai skiria po 81 eurą.
Skolinasi automobiliui ir namų remontui
Pasak J. Gumuliauskienės, populiariausia vartojimo paskolų paskirtis išlieka automobilio įsigijimas ir būsto remontas. Šiam tikslui skolinasi daugiau nei 50 proc. vartojimo paskolų sutartis pasirašančių gyventojų.
Paprastai tai būna didesnių sumų ir ilgesnio grąžinimo laikotarpio paskolos, lyginant su kitų paskirčių paskolomis. Palyginimui, vartojimo reikmėms gali būti skolinamasi ir nedidelė pinigų suma – mažosios vartojimo paskolos yra išduodamos nuo 300 eurų.
Vidutinių pajamų gyventojai ‒ aktyviausi
„Tarp aktyviai besiskolinančiųjų vartojimo reikmėms išlieka šalies miestų gyventojai. Penkiuose didžiausiuose šalies miestuose šių metų pirmąjį ketvirtį buvo pasirašyta daugiau nei 40 proc. vartojimo paskolų sutarčių“, ‒ komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.
Tradiciškai pirmauja Vilnius, kuriam teko kone kas penkta pasirašyta vartojimo paskolos sutartis (18 proc.), Kaune buvo sudaryta 10 proc., Klaipėdos mieste 7 proc. sutarčių.
Pirmąjį šių metų ketvirtį vartojimo paskolas dažniausiai ėmė vidutinių pajamų gyventojai, kurių mėnesio pajamos sudaro apie 600 eurų. Kiek aktyviau vartojimo poreikiams yra linkę skolintis vyrai – jie sudaro 55 proc. visų besiskolinančiųjų. Paskolos gavėjų vyrų vidutinis amžius siekia 39 metus, moterų – 43 metus.
Pasirašo internetu
Šiais metais dar labiau išaugo gyventojų, sudarančių vartojimo paskolų sutartis internetu, skaičius. Tuo pačiu laikotarpiu pernai metais tokiu būdu buvo sudaryta 34 proc. visų vartojimo paskolų sutarčių, šiemet – jau daugiau nei pusė (57 proc.).
„Gyventojai vis dažniau renkasi paskolos sutartį pasirašyti interneto banke. Jei iškyla klausimų, juos gyventojai gali aptarti su banko specialistais telefonu arba interneto banke, o likusius paskolos pasirašymo žingsnius jie atlieka savarankiškai internetu. Užpildęs paraišką internetu, paskolos gavėjas telefonu gauna patvirtinimą apie jam suteiktą paskolą, tuomet interneto banke jam belieka patvirtinti paruoštą kredito sutartį ir į gyventojo sąskaitą pervedama paskolos suma“, – apibendrina „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime – siūlymas sudaryti palankesnes sąlygas pluoštinių kanapių produktų įvežimui į Lietuvą1
Seimas imasi svarstyti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pateiktas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas įvežti į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių pluoštini...
-
S. Gentvilas: dėl transporto keliamos taršos – Susisiekimo ministerijos atsakomybė3
Valstybės kontrolei (VK) skelbiant, kad atsinaujinančių išteklių panaudojimas ir energijos vartojimo efektyvumas transporte didėja nežymiai, ar net mažėja, o elektros naudojimo plėtra šiame sektoriuje vyksta per lėtai, aplinkos ministra...
-
LEA: vidutinės degalų kainos mažėjo antrą savaitę iš eilės
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad per savaitę šalyje benzinas atpigo 1,0 proc., o dyzelinas – 2,3 procento. Tai jau antra savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo. ...
-
Visuomeninės elektros kainos viršutinė riba nuo liepos mažės 8–12 proc.1
Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo liepos mažėja 8–12 proc., ketvirtadienį pranešė Valstybinė energetikos regul...
-
Elektros tinklų Panevėžys–Darbėnai sujungimui – ypatingos svarbos statusas
Seimas ketvirtadienį pripažino elektros tinklų nuo Panevėžio iki Darbėnų sujungimą ypatingos valstybinės svarbos projektu. ...
-
T. Povilauskas: maža infliacija nenustebino
Balandį tiek mėnesio, tiek metinei infliacijai siekiant po 0,1 proc., BNS kalbinti ekonomistai sako, kad tokie rodikliai nestebina. Analitikai prognozuoja, jog šiemet gali būti pasiekta iki 1 proc. metinė defliacija arba artima nuliui metinė inflia...
-
Valstybės kontrolė: atsinaujinančių išteklių naudojimas šalies transporte didėja per lėtai2
Atsinaujinančių išteklių panaudojimas ir energijos vartojimo efektyvumas šalies transporte didėja nežymiai, ar net mažėja, o elektros panaudojimo plėtra šiame sektoriuje vyksta per lėtai, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės k...
-
Registruotas nedarbas balandį Lietuvoje mažėjo iki 8,6 proc.
Registruotas nedarbas Lietuvoje gegužės pradžioje siekė 8,6 proc. – 0,7 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį ir 0,4 proc. punkto mažiau nei prieš metus. ...
-
Finansų ministrė: EK ne visai korektiškai sprendžia RRF lėšų skyrimą Lietuvai1
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Europos Komisija (EK) elgiasi „ne visai korektiškai“, spręsdama dėl Lietuvai skirtų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
Ankstesnis šaltibarščių sezonas, augo ir lauko baldų pardavimai
Prekybininkai sako, kad dėl neįprastai šilto šių metų balandžio anksčiau prasidėjo šaltibarščių sezonas, daugiau parduota skėčių, lauko baldų, purškalų nuo vabzdžių įkandimo ir kt. ...