- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį augo sumos, kurias Lietuvos gyventojai skolinosi vartojimo reikmėms. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, vidutinė tokios paskolos suma išaugo beveik 100 eurų ir siekė 2,4 tūkst. eurų. Iš viso per tris pirmuosius šių metų mėnesius „Swedbank“ šalies gyventojams vartojimo reikmėms paskolino beveik 25 mln. eurų. Beveik 60 proc. vartojimo kredito sutarčių buvo sudaryta internetu.
„Analizuodami šiemet išduotų vartojimo paskolų portfelio duomenis matome, kad vidutinė paskolos vertė augo, o jos grąžinimo laikotarpis atvirkščiai ‒ trumpėjo. Tai rodo stiprėjančius Lietuvos gyventojų optimistinius lūkesčius dėl šalies ekonomikos augimo ir asmeninių finansų stabilumo. Tiesa, bendras besiskolinančiųjų vartojimo reikmėms skaičius buvo mažesnis, ir tai galima sieti su euro įvedimu. Buvo tokių gyventojų, kurie planavo skolintis, tačiau pačioje metų pradžioje dar lūkuriavo ir norėjo įsitikinti, kokį poveikį naujoji valiuta turės ekonomikos situacijai šalyje“, – pažymėjo „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.
Pernai metais gyventojai, pasirašę vartojimo paskolos sutartį, ketino paskolą grąžinti per ketverius metus ir kiekvieną mėnesį tam skyrė po 67 eurus. Šiemet savo finansines galimybes paskolos gavėjai buvo linkę vertinti optimistiškiau ‒ paskolos grąžinimo laikotarpis sutrumpėjo iki vidutiniškai 3,2 metų ir paskolai grąžinti gyventojai per mėnesį vidutiniškai skiria po 81 eurą.
Skolinasi automobiliui ir namų remontui
Pasak J. Gumuliauskienės, populiariausia vartojimo paskolų paskirtis išlieka automobilio įsigijimas ir būsto remontas. Šiam tikslui skolinasi daugiau nei 50 proc. vartojimo paskolų sutartis pasirašančių gyventojų.
Paprastai tai būna didesnių sumų ir ilgesnio grąžinimo laikotarpio paskolos, lyginant su kitų paskirčių paskolomis. Palyginimui, vartojimo reikmėms gali būti skolinamasi ir nedidelė pinigų suma – mažosios vartojimo paskolos yra išduodamos nuo 300 eurų.
Vidutinių pajamų gyventojai ‒ aktyviausi
„Tarp aktyviai besiskolinančiųjų vartojimo reikmėms išlieka šalies miestų gyventojai. Penkiuose didžiausiuose šalies miestuose šių metų pirmąjį ketvirtį buvo pasirašyta daugiau nei 40 proc. vartojimo paskolų sutarčių“, ‒ komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.
Tradiciškai pirmauja Vilnius, kuriam teko kone kas penkta pasirašyta vartojimo paskolos sutartis (18 proc.), Kaune buvo sudaryta 10 proc., Klaipėdos mieste 7 proc. sutarčių.
Pirmąjį šių metų ketvirtį vartojimo paskolas dažniausiai ėmė vidutinių pajamų gyventojai, kurių mėnesio pajamos sudaro apie 600 eurų. Kiek aktyviau vartojimo poreikiams yra linkę skolintis vyrai – jie sudaro 55 proc. visų besiskolinančiųjų. Paskolos gavėjų vyrų vidutinis amžius siekia 39 metus, moterų – 43 metus.
Pasirašo internetu
Šiais metais dar labiau išaugo gyventojų, sudarančių vartojimo paskolų sutartis internetu, skaičius. Tuo pačiu laikotarpiu pernai metais tokiu būdu buvo sudaryta 34 proc. visų vartojimo paskolų sutarčių, šiemet – jau daugiau nei pusė (57 proc.).
„Gyventojai vis dažniau renkasi paskolos sutartį pasirašyti interneto banke. Jei iškyla klausimų, juos gyventojai gali aptarti su banko specialistais telefonu arba interneto banke, o likusius paskolos pasirašymo žingsnius jie atlieka savarankiškai internetu. Užpildęs paraišką internetu, paskolos gavėjas telefonu gauna patvirtinimą apie jam suteiktą paskolą, tuomet interneto banke jam belieka patvirtinti paruoštą kredito sutartį ir į gyventojo sąskaitą pervedama paskolos suma“, – apibendrina „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius2
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?2
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės8
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas105
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...