- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausia Lietuvos banko gyventojų apklausa, atlikta 2021 m. rudenį, siekta išsiaiškinti pasitenkinimą finansų rinkos dalyvių teikiamomis finansinėmis paslaugomis. Viena iš jų – vartojimo kreditus.
Apklausos duomenimis, net 71 proc. apklaustųjų nurodė, kad, kreipdamiesi dėl vartojimo kredito suteikimo, naudojosi bankų paslaugomis, kitų vartojimo kredito davėjų paslaugomis naudojosi 10 proc. respondentų, tarpusavio skolinimosi platformų paslaugomis – 9 proc. respondentų, 6 proc. naudojosi kredito unijų paslaugomis. Didžioji dalis apklausos respondentų nurodė, kad jiems yra suprantami vartojimo kredito produktai (išperkamoji nuoma, vartojimo paskola, kredito limitas).
Svarbiausi veiksniai, įsigyjant vartojimo kreditą, yra vartojimo kredito kaina (tai svarbu 84 proc. respondentų), aiškus produkto aprašymas suprantama kalba (85 proc. respondentų) ir greitas, paprastas įsigijimo procesas (81 proc. respondentų). Mažiausiai svarbus veiksnys įsigyjant vartojimo kreditą yra galimybė įsigyti kredito produktą nuotoliniu būdu (74 proc. respondentų).
Didesnė dalis vartojimo kreditą turinčių respondentų (56 proc.) nurodė, kad, prieš įsigydami paslaugą, palygina kelių vartojimo kredito davėjų teikiamus pasiūlymus, todėl išsirenka geresnį jų poreikius atitinkantį vartojimo kredito produktą. 14 proc. vartojimo paskolos gavėjų nurodė, kad gavo tik vieną pasiūlymą.
Vertinant skirtingų kredito produktų palyginimą, 37 proc. respondentų buvo labai paprasta palyginti vartojimo kredito pasiūlymus. Tačiau, vartotojų pasiteiravus, kokias sąlygas lengva arba sunku palyginti, iš apklausos duomenų matyti, kad vartojimo kredito gavėjams panašiai sudėtinga palyginti tiek informaciją apie palūkanas (47 proc.), tiek taikomus mokesčius (44 proc.) ir sutarties sąlygas (42 proc.).
Lietuvos bankas nuolat skatina vartotojus lyginti skirtingų vartojimo kredito davėjų pasiūlymus ir atkreipti dėmesį ne tik į taikomas palūkanas. Ir į bendrą vartojimo kredito kainą, kurią sudaro visos su vartojimo kreditu susijusios išlaidos (palūkanos ir visi su vartojimo kreditu susiję mokesčiai), t.y. pinigų suma, kurią žmogus turi sumokėti vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kreditu per visą sutarties laikotarpį.
Apklausos metu net 32 proc. vartojimo kredito gavėjų nurodė, kad niekada netikrina savo turimo vartojimo kredito sutarties sąlygų. Rečiau kaip kartą per metus tai daro 17 proc. vartojimo kredito gavėjų. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas rekomenduoja vartojimo kredito davėjams daugiau laiko skirti kredito sutarties sąlygoms ir vartojimo kredito kainai paaiškinti.
Lietuvos bankas vartojimo kredito gavėjų dėmesį atkreipia į tai, kad net ir sudarę vartojimo kredito sutartį, gyventojai turi teisę ne tik pasitikrinti, ar vartojimo kredito sąlygos atitinka asmeninius poreikius, tačiau gali pasidomėti ir galimybe pakeisti vartojimo kredito davėją, kuris galėtų kredito gavėjui pasiūlyti geresnes ir poreikius labiau atitinkančias sąlygas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...