Valdžios užsispyrimas kainuos milijardus / Gal mes bepročiai?

Iš tiesų mes gyvename gerai. Taip gerai, kad mūsų Vyriausybė leidžia sau skolintis beveik penkiskart brangiau negu kaimynai latviai.

Skolinimosi ypatumai

Šią savaitę Latvija pradėjo išmokėti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteiktą paskolą, kuri šaliai buvo suteikta praėjusių metų pabaigoje. Tiesa, kaimynai kol kas sumokėjo tik 3,3 mln. eurų priskaičiuotų paskolos palūkanų. Latvijai suteiktos TVF paskolos dydis siekia 600 mln. eurų, už ją reikia mokėti 2,23 proc. metinių palūkanų.

Lietuvai didesnes paskolas pradėti išsimokėti reikės tik nuo kitų metų. Tačiau pinigų už jas turėsime pakloti kur kas daugiau negu kaimynai. Pavyzdžiui, už birželį išplatintą penkerių metų 500 mln. eurų dydžio euro obligacijų emisiją turėsime mokėti net 9,375 proc. metinių palūkanų. Vadinasi, nors skaičiuojamas kiekvienas biudžeto litas, pinigų didelėms palūkanoms negailima.

"Mokame tikrai per brangiai. Kai valdžia skolinasi tokia kaina, visi kiti rodikliai, pavyzdžiui, pinigų rinkos, nustatomi pagal Vyriausybės vertybinius popierius, negali kristi nei indėlių, nei paskolų palūkanos", – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, kuris yra dirbęs TVF vykdomojo direktoriaus patarėju.

Gąsdina sankcijomis

Finansų ministerija ir toliau kartoja, kad kol galime gauti pinigų tarptautinėse rinkose, nėra būtinybės skolintis iš TVF. Ko gero, Vyriausybės vyrų ausyse dar skamba seniau išsakyta Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomonė, kad kreipimasis į TVF parodytų politinę impotenciją.

Kaip nurodo ministerijos atstovai, TVF nėra privati finansų įstaiga, kuri skolina tomis pačiomis sąlygomis kaip privatus kreditorius, tik mažomis palūkanomis. Esą fondas skolina tik tada, kai šalis susiduria su mokėjimo balanso krize ir nebegali pasiskolinti tarptautinėse finansų rinkose. Be to, Lietuva ne visada skolinasi taip brangiai, pavyzdžiui, šių metų kovą Europos investicijų banko 1,1 mlrd. litų dydžio paskola suteikta už 4 proc. metinių palūkanų.

"Lietuva dar atrodo gana patikima, todėl pinigų galime gauti tarptautinėse rinkose. Taigi nėra būtinybės skolintis iš TVF. Tai būtų jau paskutinė galimybė. Noriu priminti, kokias žiaurias sąlygas TVF padiktavo Latvijai: ten mokytojų atlyginimai sumažėjo apie tris kartus, karpomos bene visos įmanomos išlaidos: pensijos, išmokos, pašalpos", – priežastis, kodėl iki šiol vengiama TVF pagalbos, kartojo Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis.

Tačiau vargu ar galime pasigirti tuo, kad pas mus yra daug geriau negu šalyje kaimynėje: mokesčiai didėja, tačiau skylė biudžete vis tiek platėja, Vyriausybė niekaip nesiryžta labiau mažinti išmokų, o skolų našta auga milžinišku tempu.

"Nuolatiniams biudžeto karpymams ir bandymams rankioti trupinius nesimato pabaigos ir tai ima atrodyti nesolidžiai", – padėtį apibendrino S.Kropas.

Užsispyrę ir neišmintingi

Valdžios noras tvarkytis pačiai atrodo lyg ir pateisinamas, tačiau visai neracionalus dabartinėmis aplinkybėmis. "Man irgi nesuprantama tokia laikysena. Ne kartą sakiau: nepolitizuokime šito klausimo. TVF parama yra visiškai svarstytinas dalykas, o jo neigimas problemos neišsprendžia, tik ją dar labiau komplikuoja", – teigė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

S.Kropo nuomone, tarp šalies politikų susiformavusi nepaaiškinama fondo fobija: "Manoma, kad iš TVF skolinasi visiški nevykėliai. Bet juk ilgai naudojomės fondo programomis ir niekas nevadino nevykėliais, o rinkos netraktuodavo mūsų blogiau negu kitų šalių", – sakė jis.

Anot G.Nausėdos, dėl skolinimosi iš TVF gali kilti tik vienas klausimas: ar fondas iš Lietuvos Vyriausybės iš tiesų reikalautų laikytis daug griežtesnių taupymo priemonių negu tos, kurios įgyvendinamos dabar?

"Jeigu ne, nėra ko purkštauti ir spyriotis. Juk tai leistų pigiau pasiskolinti ir iš esmės vykdyti tokią pačią politiką kaip dabar. Jeigu būtų reikalaujama mums nepriimtinų dalykų, galėtume šį variantą pasilikti kaip paskutinę alternatyvą. Vis dėlto, kiek man žinoma, reikalauti itin žiaurių dalykų ir kenkti šaliai jie nesuinteresuoti", – svarstė G.Nausėda.

Beje, liepos pabaigoje pasirodžius itin prastiems ekonomikos rodikliams, kai bendrasis vidaus produktas krito 22,4 proc., užsienio ekspertai vis garsiau kalba, jog be TVF pagalbos Lietuvai išsiversti nepavyks. O Finansų ministerija biudžeto problemas ketina spręsti išleisdama dar vieną obligacijų emisiją eurais.

Pagalba – ne pasmerkimas

Dar vienas politikų kartojamas argumentas prieš TVF pagalbą yra tai, kad sulaukus jos nebelieka galimybių skolintis iš kitur. Tačiau ekspertų nuomone, TVF pagalba dabartiniu metu galėtų turėti net teigiamos įtakos.

"Šiuo metu Lietuvos įvaizdis ir taip labai nekoks, o nesiskolinimas iš fondo veikia prieš mus, nes intensyviai diskutuojama apie valiutos devalvaciją. Tikėtina, kad žinia, jog Lietuva konsultuojasi su TVF, raminamai veiktų kapitalo rinkas ir privačius investuotojus", – teigė G.Nausėda.

S.Kropo nuomone, jeigu Lietuva į TVF būtų kreipusis prieš pusmetį ar net metus, šiandien šalies rizika būtų vertinama gerokai santūriau.

Tai, kad sulaukus pagalbos iš TVF nebelieka galimybių pasiskolinti iš kitur, paneigia ir Vengrijos pavyzdys. Šią šalį nuo bankroto praėjusių metų pabaigoje išgelbėjo TVF pagalba. Šių metų liepą Vengrijos valdžia sėkmingai išplatino 1 mlrd. eurų vertės obligacijų emisiją, kurios metinės palūkanos siekė 6,79 proc.

Lietuvos skolos

Per pirmą 2009 m. pusmetį Finansų ministerija iš viso yra pasiskolinusi per 6,7 mlrd. litų. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė yra pripažinusi, kad šalies skolinimosi poreikiai ir toliau išliks panašūs, todėl iki metų pabaigos skolos greičiausiai perkops 10 mlrd. litų.

Visa centrinės valdžios skola šių metų viduryje sudarė beveik 21 mlrd. litų ir siekė 20,9 proc. prognozuojamo šiųmečio šalies BVP.

Vidaus finansų sektoriui centrinės valdžios sektorius buvo skolingas 5,531 mlrd. litų, nefinansiniam sektoriui – 507,2 mln. litų, kitiems kreditoriams – namų ūkiams ir pelno nesiekiančioms institucijoms – 727,2 mln. litų. Centrinės valdžios sektorius užsienio bankams ir kitoms finansinėms institucijoms buvo skolingas 12,75 mlrd. litų, tarptautinėms organizacijoms – 1,466 mlrd. litų.

Kiek kainuoja skolintis?