„Kai kurios ES valstybės narės negali taip lengvai nutraukti ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių, todėl visada laikėmės nuomonės, kad reikalingi veiksmai ES lygmeniu, siekiant atsisakyti rusiškų dujų tiekimo ir tuo pačiu užtikrinti alternatyvų SGD (suskystintų gamtinių dujų – BNS) tiekimą iš tarptautinių partnerių ar diversifikuoti tiekimą vamzdynais“, – Energetikos ministerijos antradienį išplatintame komentare rašė Ž. Vaičiūnas.

„ES valstybės turėtų išnaudoti galimybes pakeisti dujų importą iš Rusijos SGD tiekimu iš patikimų tiekėjų, kurių potencialas artimiausiais metais ypač išaugs“, – teigė ministras.

ES antradienį pristatė seniai žadėtą planą iki 2027 metų pabaigos palaipsniui nutraukti likusį dujų importą iš Rusijos, o tai yra iššūkis, nes Europa ilgai buvo priklausoma nuo rusiško iškastinio kuro.

„Komunikate pabrėžiamas bendradarbiavimas ES mastu – suvienijus dujų paklausą ir, kai reikia, sudarant ilgalaikes tiekimo sutartis su kitais tiekėjais už konkurencingą kainą“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Anot ministro, planas taps pagrindu stiprinti ES energetinę nepriklausomybę ne tik nuo rusiškų dujų, bet ir branduolinės energijos, naftos importo.

„Ne tik moraliniu, bet ir geopolitiniu požiūriu nebegalime sau leisti būti priklausomi nuo Kremliaus režimo energetinių svertų“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

Jo teigimu, birželį Europos Komisija turėtų pateikti teisinį pasiūlymą dėl viso dujų importo draudimo tiek pagal trumpalaikes, tiek pagal ilgalaikes sutartis.

Reaguodama į invaziją į Ukrainą, ES 2022 metų pabaigoje įvedė rusiškos naftos draudimą ir nuo to laiko siekia atsisakyti rusiškų dujų tiekimo.

Nors importas vamzdynais smarkiai sumažėjo, kelios Europos šalys padidino rusiškų SGD, gabenamų jūra, pirkimą, o dabar blokas nori visiškai užsukti dujų čiaupą.

Tačiau ES pareigūnai pripažįsta, kad atsisakyti rusiškos energijos yra lengviau pasakyti nei padaryti, nes kai kurios valstybės narės yra labiau priklausomos nuo Maskvos SGD nei kitos, o kai kurios, pavyzdžiui, Vengrija, palaiko draugiškus ryšius su Kremliumi.