Pasak ministro, Lietuva nori, kad europinių lėšų būtų skiriama ne tik su sinchronizavimu susijusiems objektams saugoti. O tam, kad regiono valstybės galėtų tinkamai apsaugoti energetikos objektus, joms kitąmet reiktų apie 1 mlrd. eurų.
„Tai (22 mln. eurų parama – BNS) yra pirmasis žingsnis, (...) toliau labai svarbu įtvirtinti daugiametę finansinę perspektyvą. Reikia sukurti artimiausiu laikotarpiu ir teisinius pagrindus, kad ne tik sinchronizacijos projektai, bet ir kita kritinė infrastruktūra galėtų pretenduoti į tokį finansavimą“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė Ž. Vaičiūnas.
„Tai matome ne tik kaip Lietuvos prioritetą, bet taip pat kaip regiono ir visos Europos Sąjungos šalių prioritetą, ir tam, be abejo, skirsime didelį dėmesį“, – pridūrė jis.
Pasak Ž. Vaičiūno, ES finansavimas apsaugai galėtų būti nuolatinis, šiuo metu Lietuva su kaimynėmis dar tikslina galutinį finansavimo poreikį, kurį kartu teiks Europos Komisijai.
„Bus tolimesnės derybos, čia nereikėtų turbūt bėgti įvykiams už akių, bet mes, kaip regionas, matome maždaug 1 mlrd. eurų poreikį, kalbant apie 2027-uosius“, – sakė ministras.
Sausio pabaigoje Energetikos ministerija pranešė, kad ES kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai Lietuvoje skyrė 22 mln. eurų Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) lėšų. Baltijos šalims ir Lenkijai iš viso numatyta 113 mln. eurų.
Ž. Vaičiūno teigimu, šį finansavimą ES skyrė tik su sinchronizavimu susijusiems objektams saugoti.
„Tai yra pirmiausia vadinamieji perimetrai, tvoros, vaizdo stebėjimo sistemos, dronai, blokai, sienelės, kurios statomos, (...) antidroninės apsaugos sistemos, kurios turi būti diegiamos energetikos objektuose. Jos yra įdiegtos, toliau diegiamos ir toliau centralizuojamas šių sistemų valdymas valstybės mastu. Tai būtent pirmiausia šie objektai finansuoti iš šios paramos“, – kalbėjo jis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba teigė, kad G. Nausėda pirmadienį susitikime Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės dienai paminėti taip pat vylėsi, jog ES infrastruktūros apsaugai regione skirs daugiau pinigų.
Jo teigimu, pastarieji kabelių Baltijos jūroje gedimai parodė, kad investicija į apsaugą – vertinga, nes pažeistų objektų tvarkymas yra brangus.
„Estlink 2“ kabelio tarp Suomijos ir Estijos nutraukimo kaštai, visi nuostoliai viršija 113 mln. eurų, kurie skirti kritinės infrastruktūros apsaugai. Todėl priemonės yra vertos, atsiperka ir stiprina mūsų energetinę infrastruktūrą“, – žurnalistams sakė R. Dilba.
Perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ anksčiau skelbė, kad jau įsigijo ir montuoja dronų neutralizavimo sprendimus, apsirūpino pirminiais elektros pastočių įrenginių apsaugos sprendimais, ruošiasi statyti fizinius barjerus, yra pasiruošusi greitai atnaujinti pažeistą infrastruktūrą, kelia kibernetinio saugumo lygį.
„Litgrid“ programa apima 13 projektų apsaugą.
Pirmadienį Lietuvoje pirmąkart minima Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena. Seimas pernai ją įtraukė į atmintinų dienų sąrašą, nes 2025 metų vasario 9-ąją Baltijos šalys sinchronizavosi su Vakarų Europos elektros tinklais.
Simboliškai dieną su Baltijos šalių ir Lenkijos ministrais paminėjęs Ž. Vaičiūnas sakė, kad sinchronizavimo programa jau užbaigta visiškai, o per šiuos metus Lietuvos energetikos sistema sustiprėjo.
(be temos)