Pramonininkų ir prekybininkų atstovai tikisi valstybės paramos verslui

Pasak jo, smulkiajam ir vidutiniam verslui būtina užtikrinti greitąsias pagalbos priemones, pavyzdžiui atidėtus mokesčius, o stambiajam – prieigą prie kapitalo.

„Tos finansinės pagalbos priemonės pirmiausia, greitosios, jos turės būti teikiamos ir manyčiau, kad šitoje vietoje, kaip ir pavasarį, geriausiai suveikė mokesčių atidėjimai ir visa kita, kas yra greitai įgyvendinama. Nes visos kitos priemonės, mes matėme, kad jos irgi yra veiksmingos ir geros, bet jos užtrunka ir galutinį gavėją pasiekia teoriškai po dviejų-penkių mėnesių“, – BNS sekmadienį sakė V. Janulevičius.

Paskolos, ne žvėriškomis palūkanomis, o būtent tokiomis panašiomis, kaip ir skolinasi valstybė, turėtų būti. (...) Niekas nesako, kad reikia dotuoti, bet bent jau suteikti prieiga prie kapitalo.

„Pritariu, kad įvedant šitas priemones reikia skaičiuoti ir naująjį biudžetą – papildomai išlaidų, kurios bus skirtos kompensuoti išlaikyti tą smulkų, mikro ir vidutinį verslą“, – pridūrė jis.

Anot V. Janulevičiaus, stambusis verslas nesitiki dotacijų, bet norėtų lengvatinių paskolų, prieigos prie finansavimo.

„Paskolos, ne žvėriškomis palūkanomis, o būtent tokiomis panašiomis, kaip ir skolinasi valstybė, turėtų būti. (...) Niekas nesako, kad reikia dotuoti, bet bent jau suteikti prieiga prie kapitalo“, – sakė jis.

LPK prezidento teigimu, galima tikėtis, kad pavasarį išmoktos pamokos ir sukurti mechanizmai leis sklandžiau užtikrinti išbridimą iš krizės tiek verslui, tiek valstybei.

„Tie instrumentai, kurie buvo sukurti ir pavasarį, ir vasarą, ir dabar kuriami dabar, – jie aišku visada bus arsenale ir juos visada bus galima žymiai lengviau aktyvuoti, nereikės jokių papildomų derinimų su Europos Sąjungos komunikatais ir su Europos Komisija (...)", – sakė V. Janulevičius.

Jis pastebėjo, kad nors sekmadienį priimtos priemonės yra būtinos ir adekvačios, vis dėlto jos labai skausmingos įmonėms, ypač paslaugų sektoriui.

„Prekybiniams plotams, prekybininkams, viešbučiams, restoranams tai yra, ko gero, labai skaudi žinia, reikia tai suprasti ir suvokti, kad tų paskatų jiems tikrai reikės. Lygiai taip pat reikės sustoti įmonėms, kurios dirba su tais prekybiniais sektoriais“, – sakė konfederacijos prezidentas.

Vis dėlto jis pripažino, kad nesiimdama papildomų veiksmų dabar, Lietuva ne tik prarastų piliečių gyvybes, bet ir savo investicinį patrauklumą.

„Logiška pabandyti sutvarkyti šitą virusą kaip įmanoma dabar, nes vėliau gali būti dar blogiau (...) Nes tokiu atveju Lietuva ilguoju periodu praras ir visą savo investicinį klimatą, ir prarasime, aišku, pirmiausia žmones. Viską bus galima atstatyti atgal, bet žmonių gyvybių atgal mes neatstatysime. Dėl to, manyčiau, šitos priemonės yra proporcingos, šiam momentui“, – sakė V. Janulevičius.

R. Vainienė prašo tokios pat pagalbos, kaip ir iki šiol

Nuo trečiadienio nutarus uždaryti daugumą parduotuvių, išskyrus maisto, taip pat uždraudus teikti kontaktines paslaugas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako, kad prekybininkai norėtų tokios pat paramos, kokia buvo teikiama per pirmąjį karantiną ir po jo – patalpų nuomos ir prastovų kompensacijų bei mokesčių atidėjimo.

Ji valdžiai siūlo negaišti laiko ir kitų paramos priemonių neplanuoti.

„Pasakius A, laukiama pasakymo ir B, tai yra paramos verslui plano.Asociacijos nariai buvo visai patenkinti (per pavasario karantiną – BNS) kompensacija už patalpų nuomą. Tai reikšmingos prekybininkų sąnaudos. Tai buvo taikli ir efektyvi parama. Manytume, ji galėtų tokiu pačiu formatu galioti ir toliau, tik įtraukiant visas įmones, pavyzdžiui, iš mūsų asociacijos narių tokios paramos negavo „Topo centras“, „Apranga“, – BNS teigė R. Vainienė.

Anot jos, šiai priemonei lėšų yra likę, nes buvo panaudota 40 mln. eurų iš numatytų 90 mln. eurų. 

„Kitos paramos priemonės – kompensacija už prastovas ir mokesčių atidėjimas, nes prekybos ribojimai yra lygūs pavasariniams“, – pridūrė ji.

R. Vainienė neprognozavo, kokie galėtų būti prekybininkų nuostoliai dėl naujų sugriežtinimų.

„Pavasarį buvo sukurtos internetinės sistemos, jos greičiausiai buvo suaktyvintos“, – sakė R. Vainienė.

Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad prekybininkams įtakos turės ribojimas keliauti iš vienos savivaldybės į kitą.

Lietuvoje nuo trečiadienio bus uždaryta dauguma parduotuvių, išskyrus maisto prekių, uždraustas kontaktinių paslaugų teikimas. Toliau galės dirbti vaistinės, veterinarijos, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių parduotuvės. Jose vienam asmeniui turi būti suteikiamas 10 kvadratinių metrų plotas. Veikti taip pat galės internetinės prekybos prekių atsiėmimo vietos.