- Valentina Gudienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
60 tūkstančių jaunesnių nei 29 metai bedarbių šiuo metu ieško darbo. Daugelis neturi profesinio pasirengimo ir aukštojo universitetinio išsilavinimo. Net 11,7 tūkst. norėtų įsidarbinti krovikais. Gerokai mažiau (4,7 tūkst.) – pardavėjais, 3,7 tūkst. – reklamos ir rinkodaros specialistais, 2,9 tūkst. – vairuotojais, 2,3 tūkst. – barmenais, 2,1 tūkst. – padavėjais, 1,4 tūkst. – virėjais, skelbia Užimtumo tarnyba.
Registruotas jaunimo nedarbas sudaro 13,5 proc. Tai – 2,2 proc. daugiau nei prieš mėnesį ir 8 proc. daugiau nei pernai spalio 1 d. Gausesnė jaunimo registracija Užimtumo tarnyboje prasidėjo vasarą. Birželį besikreipiančių jaunuolių skaičius šoktelėjo 1,3 karto. Rugsėjį tarp naujų klientų daugiau nei pusė – 51,7 proc. (19 tūkst.) buvo jaunimas iki 29 metų. Jų skaičius išaugo 48,8 proc., palyginti su rugpjūčiu.
Spalio 1 d. mažiau registruota jaunimo su profesine kvalifikacija ir aukštuoju universitetiniu išsilavinimu, tačiau didesnė dalis neturi profesinio pasirengimo.
Jaunų ilgalaikių bedarbių, kurie nedirba ilgiau nei pusę metų, – 8,5 tūkst. Daugiausiai darbo neturinčių jaunuolių buvo Alytuje – 19,5 proc., Kaune – 18,9 proc., Lazdijų rajone – 17,8 proc. Mažiausiai – Pakruojo rajone – 3,7 proc., Neringoje – 5,4 proc. ir Birštone – 5,9 proc.
Rugsėjį į Užimtumo tarnybą kreipėsi daugiausiai – 74,3 proc. įgijusių vidurinį išsilavinimą, 14,5 proc. – aukštąjį. Darbo ieškojo daugiau merginų nei vyrų – 53,8 proc. Didžiąją dalį jaunų klientų – net 80,7 proc. sudaro 16–24 metų asmenys. Pirmąjį rudens mėnesį šios amžiaus grupės jaunimo nedarbas šoktelėjo nuo 10,8 proc. iki 14,5 proc.
Rugsėjį tarp naujų registruotų jaunuolių iki 29 metų 8,3 tūkst. buvo mokymo įstaigų klientai: 35,8 proc. arba 6,6 tūkst. studijavo, 9,4 proc. (1,7 tūkst.) mokėsi.
Net 64,4 proc. tų, kurie rugsėjį kreipėsi į Užimtumo tarnybą, turi darbo patirties. Iš jų 66,4 proc. dirbo pagal darbo sutartį, 5,5 proc. vykdė savarankišką veiklą, 2,2 proc. dirbo pagal verslo liudijimą ir 0,1 proc. buvo individualios įmonės savininkais.
Per devynis šių metų mėnesius 4,5 tūkst. jaunuolių iki 29 metų dalyvavo Užimtumo tarnybos organizuojamose užimtumo priemonėse – tai yra kas trečias aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvis. Palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, 83,8 proc. augo jaunimo, pradėjusio dalyvauti remiamo įdarbinimo priemonėse, skaičius, labiausiai mažėjo gavusių paramą judumui. Iš viso 2,3 tūkst. jaunų asmenų padedant šioms priemonėms įsitvirtino darbo rinkoje, nurodoma Užimtumo tarnybos pranešime. Kas trečias (1,4 tūkst.) aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvis rinkosi paramos mokymuisi priemones: profesines kvalifikacijas ar kompetencijas įgis 1,2 tūkst. jaunuolių, pameistrystėje, stažuotėje dalyvavo 0,2 tūkst.
Didžioji jaunimo dalis dirbo prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose veikiančiose įmonėse – būtent šiuos sektorius labiausiai paveikė paskelbtas karantinas ir ekstremali situacija. Darbdaviams persvarsčius veiklos perspektyvas, buvo optimizuotos funkcijos ir darbo jėgos apimtys, o tai sąlygojo mažiau kvalifikuotų, mažesnę darbo patirtį turinčių darbuotojų mažinimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų6
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas3
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...