Pernai gegužę kėlimosi į Kuršių neriją kainą gerokai padidinusi „Smiltynės perkėla“ praėjusius metus vis tiek baigė nuostolingai.
Valstybinei bendrovei „Smiltynės perkėla“ šešerius metus vadovaujant generaliniam direktoriui Algirdui Žukauskui apyvarta padvigubėjo. 2001-aisiais ji buvo 6 mln. litų, o 2007-aisiais jau siekė 14 mln. litų.
Tačiau pernai, nors keleivių bilietai brango nuo 1,5 iki 2 litų, o lengvųjų automobilių – nuo 32 iki 40 litų, užsibrėžtas tikslas gauti apie 250 tūkst. litų pelno liko nepasiektas. Užuot dirbusi pelningai, 2007 m. pabaigoje įmonė patyrė 410 tūkst. litų nuostolių.
2006-aisiais būta priešingai: kol bilietai dar buvo pigesni, perkėlos apyvarta siekė 12 mln., o pelnas sudarė beveik 160 tūkst. litų.
Pradžiugino didesnės algos
„Smiltynės perkėlos“ vadovo A.Žukausko teigimu, nei kelių šimtų tūkstančių litų pelnas, nei panašus nuostolis bendrovės gyvavimui reikšmės neturi, o kad tikslo nepasiekė, esama objektyvių priežasčių.
„Praėję metai finansiškai buvo sunkūs: turėjome nemažai mokėti už paskolas, imtas naujiems keltams įsigyti, ir palūkanas. Be to, gerokai pabrango degalai, 25 proc. pakėlėme darbuotojų algas. Netikėtai sugedo vienas senųjų keltų, ir jo remontui prireikė 360 tūkst. litų. Prie nuostolingos veiklos prisidėjo ir tai, kad pernai keltu persikėlė apie 5 proc. mažiau keleivių nei anksčiau“, – vardijo A.Žukauskas.
Anot jo, įmonės darbuotojus būtina nuolat motyvuoti, todėl nuspręsta gerokai pakelti jų algas. A.Žukausko teigimu, vidutinis įmonės darbuotojų atlyginimas siekia apie 3 tūkst., o minimalus – 1,4 tūkst. litų. Daugiausia įmonėje uždirba kapitonai – jų atlygis atskaičiavus mokesčius siekia apie 7 tūkst. litų per mėnesį.
Įsigijo prabangų automobilį
Pats generalinis direktorius A.Žu-kauskas uždirba mažiau už kapitonus – apie 6 tūkst. litų atskaičiavus mokesčius. Nors vadovo atlyginimas neatrodo labai įspūdingai, A.Žukauskas vairuoja naują prabangų „Mercedes-Benz“. Šaltinių teigimu, toks mersedesas kainuoja apie 200 tūkst. litų.
Anot A.Žukausko, tokį automobilį jis pelnė savo darbu.
„Jis yra mano asmeninis, tikrai ne tarnybinis. Aš visą gyvenimą ėjau tokias pareigas, kad galiu sau leisti nusipirkti bet ką. Neturiu nei namo, nei akcijų, tik sovietmečiu gautą butą sename daugiabutyje. Mašiną įsigijau išperkamosios nuomos būdu ir nieko blogo čia nematau. Viską deklaravau, todėl esu ramus“, – paklaustas, iš kur gavo pinigų prabangiam pirkiniui, atrėžė A.Žukauskas.
Susisiekimo ministerijos sek-retorius ir dabartinis „Smiltynės perkėlos“ valdybos pirmininkas Arvydas Vaitkus tikino apie šį automobilį nieko nežinantis.
„Reikės pasidomėti. Tam pinigų nebuvo skirta. Iš kur direktorius jį gavo, nežinau – gal draugas davė pasivažinėti“, – svarstė A.Vaitkus.
Kelti neringiškių neapsimoka
Dienraščiui pradėjus domėtis valstybinės monopolinės įstaigos finansine padėtimi, A.Žukauskas pateikė ir daugiau priežasčių, kodėl bendrovės veikla nuostolinga. Esą nors pernai vasarą į Smiltynę buvo perkelta rekordiškai daug automobilių, įmonės keltai didžiąją metų dalį dirbo nuostolingai.
„Esame sudarę sutartį su Neringos savivaldybe, todėl keltas priverstas dirbti bet kokiu atveju. Būna, kad keliasi tik vienas ar du automobiliai, bet niekam tai nerūpi, privalome dirbti, ir viskas. Vienas reisas mums atsieina apie 400 litų, taigi kad ne sezono laikotarpiu nedirbtume nuostolingai, keltai turėtų plaukti kas valandą, o plaukiame kas 20 minučių. Apskaičiuokite, kiek nuostolių mes patiriame žiemą“, – siūlė A.Žukauskas. Tačiau kitos išeities, anot jo, nėra, nes to pageidauja Neringos gyventojai.
Neringos savivaldybės vicemeras Arūnas Burkšas prisipažino, kad dėl neringiškių gerovės jau ne kartą yra tekę konfliktuoti su „Smiltynės perkėlos“ vadovais, tačiau dabar bendradarbiaujama sklandžiai.
„Bendrovė su mumis visada derina keltų grafikus“, – sakė A.Burkšas.
Anot jo, keltų bilietai poilsiautojams gal kiek ir per brangūs, tačiau jie į Neringą atvažiuoja nedažnai, todėl retsykiais susimokėti už bilietą gali. Jis mūsiškių keltų bilietų kainas palygino su Norvegijos, ten jos didesnės nei Lietuvoje. Tačiau pamiršo pridurti, kad Norvegijoje ne tik žmonių gyvenimo lygis, bet ir atlyginimai yra vieni didžiausių Europoje.
Estijoje bilietai pigesni
Ūkiškumo pavyzdžiu nuostolingai dirbančiai „Smiltynės perkėlai“ galėtų būti kolegos iš Estijos.
Estijai priklauso dvi salos, su kuriomis gyventojai susisiekti gali tik keltais. Priešingai nei „Smiltynės perkėla“, kurios 97 proc. akcijų priklauso Susisiekimo ministerijai, Estijoje keltais plukdo privati kompanija „Saaremaa Laevakompanii“. Kasmet šios bendrovės apyvarta siekia apie 42–46 mln. litų, o per metus aptarnaujama apie 1,5 mln. keleivių. Įmonė turi 12 keltų, kuriuose įrengti barai, restoranai ir nedidelės parduotuvės. Nuotolis iš žemyne esančio Virtsu uosto, iš kurio keltai kas pusvalandį plaukia į Muhu saloje esantį Kuivatsu miestelį, septyni kilometrai. Iš Muhu salos didesnę Saremos salą keliautojai pasiekia tiltu.
Nors atstumas nuo žemyninės Estijos iki Muhu salos yra kelis kartus didesnis nei nuo Klaipėdos iki Smiltynės, keltų bilietai Estijoje kainuoja perpus pigiau. Dėl to įmonė nuostolių nepatiria, priešingai – dirba pelningai.
Persikelti keltu į Estijai priklausančią Muhu salą lengvuoju automobiliu kainuoja apie 22 litus, o iš Klaipėdos į Smiltynę – 40 litų.
Plaukti toliau yra pigiau
Tačiau A.Žukauskas nelinkęs pripažinti, kad Lietuvoje, palyginti su Estija, keltų bilietai nepagrįstai brangūs. Jo teigimu, keltai Estijoje kur kas ekonomiškesni ir visiškai kitokių techninių savybių, todėl mažesnės sąnaudos leidžia bilietus pardavinėti pigiau.
„Lyginti Estijos su Lietuva net neverta, ten visiškai kitokia situacija. Mūsų bilietų įkainius patvirtino Kainų komisija ir Susisiekimo ministerija, vadinasi, jie objektyvūs“, – bandė įtikinti A.Žukauskas. Ir pridūrė, esą Estijoje pelningiau dirbama todėl, kad ten laivai gali plukdyti daugiau automobilių nei Lietuvos keltai, ir degalų plaukiant ilgiau sunaudojama mažiau.
„Plaukiant toliau sunaudojama kur kas mažiau degalų, nes varik-lis įjungtas ilgesnį laiką, be to, dažnai švartuojantis krantinėje kuro taip pat sunaudojama daug. Ir dar užmirštame, kad į mūsų bilieto kainą įskaičiuotas plaukimas į abi puses, o Estijoje – tik į vieną“, – gynėsi A.Žukauskas.
Pasak jo, žinant, kokia dabar šalyje infliacija ir kiek papildomai brango dyzelinas, bendrovė, norėdama dirbti pelningiau, bilietų kainas dar šiemet turėtų gerokai pakelti. Tačiau to daryti neketina.
Naujausi komentarai