„Norime, kad būtų geresnis kompensacijų prieinamumas tiems gyventojams ir įmonėms, kurie patiria nuostolius, kai jų laikomi gyvūnai suserga užkrečiamomis ligomis ir tenka imtis kartais net radikalių priemonių protrūkiui suvaldyti“, – BNS sakė ŽŪM Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Veličkienė.   

Pasak jos, naujai tvarkai dar turės pritarti Europos Komisija: „Šis procesas gali užtrukti ir kelis mėnesius“.

ŽŪM siūlo kompensacijas mokėti ne už dvi, kaip iki šiol, o už penkias prevencijos priemones, kurias turėtų taikyti ir gyventojai, ir ūkiai, kad apsaugotų gyvulius ar paukščius nuo užkrečiamų ligų.

Papildomai žadama kompensuoti už patalpų ir įrangos dezinfekciją, už gyvūnų skerdimą bei jų sunaikinimą.

Dabar kompensacijos mokamos už dvi priemones: nugaišintus ir utilizuotus gyvulius kompensuojama jų vidutinė rinkos vertė ir prarastos pajamos dėl per ankstyvaus skerdimo.

Gyvūnų savininkus planuojama įpareigoti apie įtariamą ligą nedelsiant pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Dabar apie įtariamą ligos protrūkį reikia informuoti veterinarijos gydytoją.

Be to, gyvūnų savininkų nuostoliai būtų kompensuojami už kiek ilgesnį laiką, jas siūloma mokėti ir tiems ūkių savininkams,  kurie patirs finansinių sunkumų, – dabar tai neleidžiama.   

Šioms išmokoms iš valstybės biudžeto kasmet numatoma skirti 262 tūkst. eurų – maždaug tiek, kiek ir dabar, tačiau D. Veličkienė sako, kad lėšų pritrūkus būtų ieškoma kitų šaltinių.