Daržoves auginantis ūkininkas Julius Šateika pastaraisiais metais į savo ūkį investavo nemažai – buvo įrengta morkų plovimo linija, pastatyti sandėliai. Tačiau, kaip pats sako, dėl nepalankių orų pastaruosius dvejus metus daržovių derlius buvo itin prastas.
„Pagrindinis iššūkis šiuo metu – tiesiog išgyventi visus metus“, – sakė J. Šateika.
Vis dėlto, anot ūkininko, didžiausias smūgis ūkiui – ne tik orai, bet ir augančios sąnaudos.
„Didžiausias iššūkis šiuo metu yra kylančios trąšų kainos. Jau kalbama, kad jos gali išaugti iki 20 proc.“, – pasakojo daržovių augintojas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Su tomis pačiomis problemomis susiduria ir grūdų augintojai. Ūkininkas Eimantas Šerelis teigė, kad situacija tampa vis sudėtingesnė.
„Grūdų kainos mažėja, išlaidos didėja, trąšų kainos taip pat kyla, todėl savikaina auga“, – sakė jis.
Dėl tokios situacijos apie ūkio plėtrą ūkininkai kol kas net nebegalvoja.
„Dabar apie investicijas negalvojama – galvojama, kaip išgyventi ir sulaukti kito rudens“, – teigė E. Šerelis.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis pabrėžė, kad mažos valstybės grūdų kainų rinkoje įtakos praktiškai neturi.
„Didelės kainos, kurios buvo anksčiau, vargu ar sugrįš, todėl ūkiams reikia galvoti apie modernizavimą ir pajamų diversifikavimą, kad nebūtų priklausomi tik nuo vieno pajamų šaltinio“, – sakė ministras.
Kalbėdamas apie brangstančias trąšas, A. Palionis teigė, jog šį klausimą jau aptarė su atsakingu Europos Komisijos nariu.
„Komisaras pažadėjo peržiūrėti, ar kai kurioms trąšoms būtų galima atsisakyti anglies dioksido dedamosios, ir tai padaryti gana greitai“, – sakė ministras.
Tuo metu pieno supirkimo kainos Lietuvoje taip pat išlieka žemumose. Vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė teigė, kad smulkieji ūkiai balansuoja ant išlikimo ribos.
„Pieno kainos pas mus krenta ir krenta – tai tiesiog veda prie smulkiųjų ūkių pabaigos“, – pabrėžė ji.
Ministras stebėjosi, kad pieno kainų kritimas fiksuojamas beveik tik Lietuvoje, tačiau pripažino, jog situacija rimta.
„Net šeimos ūkiai, laikantys 70–100 melžiamų karvių, jau svarsto atsisakyti nuolatinių darbuotojų ir palikti tik sezoninius“, – teigė A. Palionis.
Ūkininkų bendruomenė taip pat kritikuoja valdžios sprendimus. Anot jų, dialogo trūksta tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu.
„Su gamta dar galima kažkaip susitarti, bet didžiausia problema – nesusikalbėjimas su valdžia, tiek Lietuvoje, tiek Briuselyje“, – sakė Ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius.
Opozicija ragina Vyriausybę ne tik raminti ūkininkus, bet ir imtis konkrečių veiksmų. Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika teigė, kad sprendimų reikia nedelsiant.
„Pavasario sesijoje būtina pateikti įstatymų projektus, kad būtų galima kalbėti apie pieno įstatymą, stabilizavimo fondo sukūrimą ir kitus mechanizmus“, – sakė politikas.
Pasak K. Mažeikos, signalai iš sektoriaus – itin neraminantys.
„Ūkininkai jau subsidijuoja žemės ūkį iš kitų veiklų, trūksta apyvartinių lėšų, daugėja įsiskolinimų“, – pabrėžė jis.
Ūkininkai nerimauja ir dėl pasirašyto „Mercosur“ laisvosios prekybos susitarimo su Pietų Amerika. Baiminamasi, kad Europos Sąjungos rinką gali užplūsti pigesnė produkcija. Vis dėlto Europos Parlamentui nubalsavus prieš, šis susitarimas bent metams pakibo ore.
(be temos)
(be temos)
(be temos)