Net 48 proc. Estijos gyventojų yra nepatenkinti savo finansine padėtimi, iš jų 16 proc. yra labai nepatenkinti, o 32 proc. – gana nepatenkinti. Ja yra patenkinti tik 22 proc. Estijos gyventojų, o 30 proc. yra nusiteikę neutraliai.
Lietuvoje ir Latvijoje padėtis yra priešinga: Lietuvoje tik 24 proc., o Latvijoje 22 proc. yra nepatenkinti savo finansine padėtimi, o finansinis pasitenkinimas siekia atitinkamai 45 proc. ir 30 proc.
„Estams būdingas šiaurietiškas pesimizmas dar kartą pasitvirtino. Tačiau tyrimas rodo, kad toks požiūris juos motyvuoja imtis veiksmų. Palyginti su Latvijos ir Lietuvos gyventojais, estai yra labiau linkę mažinti ir planuoti išlaidas, taupyti ir investuoti. Taigi, jei šis pesimizmas turi ir teigiamą pusę, tai ta, kad jis skatina protingą elgesį finansų srityje“, – tyrimo rezultatus pakomentavo SEB taupymo, investavimo ir pensijų skyriaus vadovė Elisabet Visnapuu (Elizabet Visnapu).
Nors penktadalis respondentų Estijoje ir Lietuvoje šiuo metu investuoja, tik 6 proc. Latvijos gyventojų planuoja pradėti investuoti artimiausioje ateityje. Palyginti su Lietuva, estai yra uolesni taupytojai (69 proc. Estijoje ir 54 proc. Lietuvoje) ir taip pat yra labiau linkę planuoti savo išlaidas (34 proc. Estijoje ir 22 proc. Lietuvoje).
Stresas ir nerimas dėl pinigų dominuoja visur. Situacija yra labiausiai įtempta Estijoje, kur, kaip rodo tyrimas, 61 proc. estų keletą kartų per mėnesį patiria finansinį stresą, o 31 proc. šį stresą jaučia beveik kas savaitę ar kasdien. Tuo tarpu tik 21 proc. lietuvių ir 24 proc. latvių kasdien jaučia nerimą dėl savo finansinės padėties.
Lietuviai yra labiausiai atsipalaidavę pinigų klausimais. 17 procentų jų teigė niekada nepatiriantys jokio streso ar nerimo dėl savo finansų. Estijoje šis skaičius buvo 8 procentai, o Latvijoje – 6 procentai.
„Kai finansinė padėtis tampa įtempta, svarbiausia yra atgauti kontrolės jausmą. Žmonės dažnai nusprendžia tylėti, tikėdamiesi, kad situacija išsispręs savaime. Iš tiesų, naudinga sąžiningai įvertinti visas pajamas ir išlaidas, sąmoningai planuoti ir kruopščiai koreguoti net ir mažiausius sprendimus“, – teigė E. Visnapuu.
SEB užsakytą tyrimą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje atliko „Norstat“. Baltijos šalyse apklausoje iš viso dalyvavo 3011 18-74 metų amžiaus žmonių.
Naujausi komentarai