- Erika Alonderytė-Kazlauskė, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės atstovams Trišalei tarybai pateikus siūlymą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo sausio didinti 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, darbdaviai ir profsąjungos bendro sutarimo antradienį ir vėl nerado.
Jų teigimu, susitarimą būtų buvę galima pasiekti, jei Lietuvos bankas savo pasiūlymą būtų pateikęs anksčiau – iki socialinių partnerių derybų.
„Jeigu būtume matę ant stalo tuos tris variantus, būtų daug aiškiau, apie ką kalbame, kokie bus pasiūlymai išnešti į eterį ir tarp ko rinktis galime“, – antradienį posėdyje sakė tarybai pirmininkaujanti Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko, Vyriausybės pateiktas siūlymas yra kompromisinis, tikėtina, jis padės peržengti skurdo rizikos ribą.
„Yra kompromisas MMA didinti apie 15 proc. atitinkamai siekiant, kad didėtų pajamos žmonėms į rankas – NPD didinimas. Gera žinia, tikiuosi, jei pavyks pirmą kartą per ilgą laiką su tokiu padidinimu, kad ir kompromisiniu ir mažesniu nei pagal formulę, pavyktų peržengti skurdo rizikos ribą“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė viceministras.
Skurdo rizikos riba vienam žmogui šiemet yra vertinama 516 eurų, o MMA pagal Vyriausybės siūlymą kitąmet siektų 633 eurus „į rankas“. Šiemet ji siekia 550 eurų „į rankas“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius teigė apgailestaujantis, kad socialiniams partneriams nepavyko susitarti. Anot jo, darbdavių atstovai liks prie savo pozicijos MMA didinti iki 800 eurų.
„Mes visi, tiek darbdaviai, tiek socialiniai partneriai, tiek Vyriausybė suinteresuoti, kad išgyventume tą sunkų laiką, kuris bus rudenį, žiemą, pirmąjį ketvirtį (2023 metų – BNS), dėl to siūlėme mūsų variantą. Gaila, nesusitarėm su profsąjungomis“, – teigė jis.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanoviskis taip pat teigė, kad socialiniai partneriai buvo arti susitarimo. Anot jo, Lietuvos banko atnaujintas siūlymas dėl MMA didinimo buvo „pastatytas prieš faktą“ ir šalys grįžo prie savo buvusių pozicijų.
„Neabejoju, kad tai nebuvo tyčinis Lietuvos banko išėjimas, bet tas pasiūlymų pateikimas daugelį pastatė prieš faktą. (...) Kalbant apie kompromisą, atėjote, ant stalo padėjote, bet tai, deja, ne kompromisas“, – sakė A. Romanovskis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Vyriausybės siūlymą, MMA didinimas yra vienas didžiausių tuo metu, kai vyksta karas ir situacija yra neapibrėžta.
Profesinių sąjungų „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė taip pat teigė, kad jei centrinis bankas būtų pasiūlęs savo tris variantus kur kas anksčiau, galbūt būtų buvę galima sutarti.
Profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė teigė, kad profsąjungos savo pozicijos nekeičia ir siekia, kad MMA augtų 21,6 proc. iki 888 eurų.
„Susitarimų turėtume laikytis ir auginti darbuotojų pajamas tokiu sunkiu laikotarpiu būtina, nes darbuotojams irgi reikia išgyventi ir sąskaitas apmokėti“, – posėdyje teigė D. Jakutavičė.
Atnaujinęs skaičiavimus Lietuvos bankas rugsėjį teigė, kad MMA kitąmet galėtų augti 21,6 proc. iki 888 eurų, tačiau bankas teigė labiau palaikantis jos didinimą du kartus per metus – 9,4 proc. arba 69 eurais iki 799 eurų, o vėliau jos kėlimas priklausytų nuo ekonomikos būklės. Jei ji būtų gera, MMA nuo birželio galėtų didėti dar 11 proc. iki 888 eurų.
Vyriausybė praėjusią savaitę iš esmės pritarė, kad MMA nuo kitų metų būtų didinama 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – beveik 16 proc. (85 eurais) iki 625 eurų.
Premjerė Ingrida Šimonytė tuomet teigė, kad pasiūlymas dėl MMA kaip kompromisinis dabar bus teikiamas Trišalei tarybai, o joje neradus susitarimo MMA didinimas būtų įteisintas Vyriausybės nutarimu. Ji taip pat sakė tikinti, kad socialinių partnerių diskusija vyks rimtai ir jiems pavyks susitarti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: degalai per savaitę Lietuvoje brango 2 centais
Vidutinės benzino ir dyzelinio kuro kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo dviem centais, tačiau degalai čia išlieka pigiausi Baltijos šalyse, ketvirtadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
V. Janulevičius: gegužę norime surengti Baltijos šalių premjerų ir verslo susitikimą
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, jog gegužę norima surengti Baltijos šalių premjerų ir pramonininkų atstovų susitikimą. ...
-
Viceministrė: branduolinė energetika – vienas pasirinkimų Lietuvai po 2030-ųjų8
Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė sako, kad Lietuvoje po 2030 metų išaugsiant elektros poreikiui branduolinė energetika gali būti vienas pasirinkimų užtikrinant bazinę jos gamybą. ...
-
Teismas: visi buvę Lazdyno baseino rangovai negali būti įtraukti į „juodąjį sąrašą“
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ketvirtadienį paskelbė, kad visi viešajame konkurse dalyvavusio konsorciumo partneriai negali būti įtraukiami į „juodąjį sąrašą“, jei partnerių grupė neįvykdė sutarties. ...
-
Klaipėdos taryba patvirtino penktadaliu didesnį šių metų biudžetą4
Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį patvirtino 2023 metų miesto biudžetą – planuojamos jo pajamos siekia 292,2 mln. eurų ir yra penktadaliu didesnės nei pernykščiame. ...
-
R. Pocius: kitą pusmetį visuomeninė elektros kaina gali siekti 28–29 centus1
Nuo sausio beveik du kartus išaugusi visuomeninė elektros kaina antrąjį pusmetį vėl gali sumažėti dukart iki 28–29 centų už kilovatvalandę (be valstybės kompensacijos), prognozuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Teismas sumažino baudą Panevėžiui už atliekų tvarkymo vidaus sandorį
Teismas daugiau nei penkis kartus sumažino galutinę Panevėžio miesto valdžiai skirtą 34,2 tūkst. eurų baudą už nenutrauktą komunalinių atliekų tvarkymo sutartį su bendrove „Panevėžio specialus autotransportas“ – miesto savival...
-
Europos bankas naujiems Vilniaus troleibusams skolina 49 mln. eurų1
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) sostinės savivaldybės įmonei „Vilniaus viešasis transportas“ suteiks iki 48,25 mln. eurų paskolą naujų 159 troleibusų pirkimui. ...
-
R. Pocius siūlytų kompensacijas mokėti už pirmas 100–150 elektros kWh11
Vyriausybei svarstant antrąjį šių metų pusmetį keisti valstybės kompensacijų gyventojams už elektrą modelį, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas sako, jog efektyviausia būtų jas mokėti už dalį suvartotos elektro...
-
VERT ragina žmones peržiūrėti sutartis su elektros tiekėjais ir taip taupyti7
Rinkoje mažėjant elektros kainoms, o nepriklausomiems tiekėjams mažinant fiksuotų planų tarifus, energetikos rinkos reguliuotojas ragina vartotojus peržiūrėti pasirašytas sutartis ir taip padėti sutaupyti kompensacijoms skirtas valstybės lė&...