Trišalei tarybai pirmininkaujantis socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad prieš Vyriausybei priimant sprendimą norima išgirsti socialinių partnerių nuogąstavimus ir pasiūlymus.

„Norime, kad būtų diskusija su darbdavių ir darbuotojų atstovais, jų pasiūlymus išgirsti prieš Vyriausybei priimant sprendimą“, – BNS sakė V. Šilinskas.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis mokesčių pakeitimų paketą yra pavadinęs „progresinių mokesčių įvedimo reforma“. Pasak jo, tai labiausiai atsispindi siūlyme 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu apmokestinti individualią veiklą, kai toks tarifas būtų taikomas per metus pasiekus 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą.

Jis taip pat kritikuoja siūlymą papildomu 5 proc. tarifu apmokestinti bendras gyventojų pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o didesnes nei 120 VDU pajamas – papildomu 7 proc. tarifu.

Norime, kad būtų diskusija su darbdavių ir darbuotojų atstovais, jų pasiūlymus išgirsti prieš Vyriausybei priimant sprendimą.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė anksčiau sakė teigiamai vertinanti siūlymus, nes individualioje veikloje atsiras progresyvus apmokestinimas.

Finansų ministerija siūlo individualią veiklą apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiek tiems gyventojams, kurie per mėnesį uždirbs bent 3 tūkst. eurų.

Bendras gyventojų metines pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (dabar – apie 101–201 tūkst. eurų), nuo kitų metų siūloma apmokestinti ne tik 20 proc. baziniu tarifu, bet ir papildomu 5 proc. mokesčiu, o pajamoms nuo 120 VDU – papildomu 7 proc. mokesčiu.

Siūloma daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu, o daugiau nei 20 tūkst. eurų uždirbantys turėtų registruoti individualią veiklą. Iki 20 tūkst. eurų per metus dabar gauna 84 proc. gyventojų, dirbančių su verslo liudijimais.

Visi dirbantys savarankiškai nuo kitų metų mokėtų vienodas „Sodros“ įmokas – nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų, kai dabar jos mokamos nuo 50–100 proc. pajamų. „Sodros“ lubos siektų 60 VDU (apie 101 tūkst. eurų) vietoj dabartinių 43 VDU (64,7 tūkst. eurų). Dirbantys pagal individualią veiklą, ūkininkai, šeimynos dalyviai taip pat mokėtų 1,31 proc. įmokas nedarbo draudimui.

Metinių pajamų ribą, nuo kurios įmonėms būtų privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, nuo 45 tūkst. eurų siūloma didinti iki 55 tūkst. eurų. Avansinio pelno mokesčio mokėjimą nuo 2024 metų siūloma taikyti įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 500 tūkst. eurų. Dabar ši riba yra 300 tūkst. eurų.

Iki 300 tūkst. eurų pajamų per metus gaunančioms ir lengvatinį 5 proc. pelno mokestį mokančioms įmonėms siūloma naikinti sąlygą, pagal kurią šis tarifas taikomas, jei bendrovėje dirba iki 10 darbuotojų.

Mokesčių pertvarkos pasiūlymuose yra ir daugiau pasiūlymų.