- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Anželika etikečių ir pakuočių spausdinimo gamykloje dirba keturis su puse metų. Kone pusę savo uždirbto atlyginimo moteris atseikėja mokesčiams, praneša LNK.
„Dabar, kai tokios kainos, išgyventi yra labai sunku. Kas savaitę viskas brangsta, atlyginimai nekyla, o mokesčiai vis didėja“, – pasakojo UAB „Pakmarkas“ kokybės kontrolierė Anželika Sadovskaja.
Anželikos darbdavys iš visų mokesčių daugiausiai išleidžia užmokesčiui. Įmonėje dirba 206 specialistai. Etikečių gamyba vyksta pamainomis. Vadovo teigimu, kuo daugiau mokesčių sumoki, tuo aukštesnė finansinė drausmė.
„Reikia rūpintis pelnu, o ne tuo, kiek mokesčių sumoki. Visi mokesčiai mokami nuo uždirbtų pajamų“, – sakė bendrovės „Pakmarkas“ direktorius Virginijus Gumbaragis.
Lietuvoje vidutinio vieno darbuotojo pajamos „į rankas“ sudaro 60 proc. Likusi dalis keliauja mokesčiams į Sodrą ir valstybės biudžetą. Tai pernai apskaičiavo tarptautinė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Iš 38 valstybių daugiau mokesčių skiria tik Belgijos ir Vokietijos darbuotojai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Galėtų ir mums tą mokesčių naštą numesti, būtumėme labai patenkinti“, – teigė žurnalistų kalbinta moteris.
Tačiau Vokietijoje ir Belgijoje BVP vienam gyventojui kone 20 tūkst. eurų didesnis nei pas mus. „Reikia viską žiūrėti, ką gaunate. Matote, prancūzai 80 proc. moka, bet jie gauna nemokamus mokslus, nemokamas ligonines ir taip toliau. Mes to negauname“, – pastebėjo praeivis.
Dabar pusantro tūkstančio eurų „popieriuje“ uždirbantis žmogus, „į rankas“ negauna nė tūkstančio. Daugiau nei 500 eurų, darbuotojas skiria pajamų mokesčiui ir Sodrai. Dar 20 eurų pats darbdavys įmoka į Sodrą.
„Manyčiau, kad nesąžininga – labai daug mokesčių sumokame valstybei. Aišku, tenka nemažai pakloti ir už sąskaitas už elektrą bei už maistą“, – atviravo jauna moteris.
Tarptautiniai ekspertai skaičiuoja, kad mažiau mokesčių sumoka tik susituokęs, du vaikus turintis darbuotojas. Vietoj kone 40 proc. Sodrai ir valstybės biudžetui skiria tik penktadalį.
Anželika – vieniša mama, bet, kaip sako, dėl to mokesčių jai – ne mažiau. Ekonomistas sako, kad neteisinga sakyti, jog lietuviai – kone labiausiai apmokestinti, nes tai, ką skiriame Sodrai, esą yra net ne mokesčiai. Jie anksčiau ar vėliau grįžta atgal.
„Daugiau-mažiau gauni tiek, kiek sumokėjai, atgal pensijos pavidalu. Tai toks mokėjimas nėra mokestis, tai yra tiesiog draudimo įmoka“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos vicepirmininkas Raimondas Kuodis.
Pagal EBPO, Lietuvos sumokami mokesčiai gerokai pranoksta vidurkį. Paprastai darbuotojams atlieka 75 proc. atlyginimo „į rankas“, lietuviams – tik kiek daugiau nei 60 proc.
„Mes turime žymiai skaidresnę sistemą, kuri gali atrodyti kaip blogesnė, bet taip nėra. Čia kaip tik likusios šalys turėtų pasitempti ir padaryti taip, kaip mes padarėme“, – aiškino R. Kuodis.
Lietuva per 20-metį darbuotojui mokamus mokesčius sugebėjo šiek tiek sumažinti. 2000 metais valstybė atriekdavo kone pusę algos. Tačiau netrukus valdžia vėl gali užkrauti mokesčius ant darbuotojų pečių.
„Tam tikras pasiūlymų krepšelis koalicijos partmeriams yra pateiktas, laukiame jų reakcijos, kuomet galima bus traktuoti, kad tas politinis susitarimas dėl tam tikrų mokestinių pakeitimų yra pasiektas. Tokiu atveju, tie moksčių pakeitimai galėtų pasiekti ir politines diskusijas Seime“, – sake finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Reikia turbūt suprasti, kad yra išskirtinis laikotarpis, kada dėl daug ko reikia susitaikyti. Ar tai būtų augantys komunaliniai mokesčiai per energetinius kaštus, ar degalų, maisto kainos.
„Bus daugiau ir neramumų. Čia – faktas, čia – užprogramuota“, – įsitikinęs žurnalistų kalbtintas vyras. „Kaip visada – mažiau nebūna, tik daugiau“, – tarstelėjo vyresnio amžiaus moteris. „Reikia turbūt suprasti, kad yra išskirtinis laikotarpis, kada dėl daug ko reikia susitaikyti. Ar tai būtų augantys komunaliniai mokesčiai per energetinius kaštus, ar degalų, maisto kainos“, – samprotavo dar vienas vyras.
Anot prezidento, reikia atsisakyti visų galimų lengvatų. Finansų ministrė kalba apie taršos mokesčius. Pernai būta diskusijų apmokestinti ir dideles pajamas gaunančius iš individualios veiklos. G. Skaistė tikino – mažėti galėtų nebent tik darbo pajamų mokesčiai.
„Vyriausybė jau kelis kartus iš eilės yra pasiūliųsi mažinti darbo pajamų apmokestinimą per neapmokestinamo dydžio plėtrą. Tai reiškia, kad mažus atlyginimus gaunantiems žmonėms, darbo užmokestis yra apmokestinamas mažiau. Manome, kad tai yra nuoseklus ėjimas į tai, kad darbo pajamos būtų apmokestinamos mažiau“, – sakė ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai5
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...