Telšiuose pradėjo veikti pirmasis iš trijų sinchroninių kompensatorių

Įrenginiai reikalingi užtikrinti elektros sistemos inerciją bei palaikyti dažnį, reikalingą sistemos stabilumui.

„Galime aiškiai konstatuoti, kad tai jau pabaigos pradžia. Pabaigos mūsų buvimo BRELL'e (Baltijos šalių bendros elektros sistemos su Rusija ir Baltarusija sutartis – BNS) pradžia“, – renginyje Telšių rajone sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

„Čia yra ta įranga, tas elementas mūsų energetikos sistemoje, kuris leis mums jaustis ramiems ir užtikrintiems, kad atsijungę nuo BRELL sistemos, prisijungę prie kontinentinių elektros tinklų, mes turėsime įrankius ir būtinas priemones valdyti savo dažnį patys, užtikrinti sistemos inerciją ir būti kontinentinės Europos elektros tinklų sudėtine dalimi“, – kalbėjo ministrė pirmininkė. 

Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, be šių kompensatorių elektros kainos šalies vartotojams po kitų metų vasario būtų žymiai didesnės. Anot jo, elektra dėl sinchronizavimo jiems nebrangs, o augant vietinei gamybai apie 2027–2028 metus jos kainos Lietuvoje turėtų priartėti prie Skandinavijos šalių. 

Šis įrenginys pakeičia Rusiją, nes dabar, grubiai kalbant, dalį inercijos gauname iš Rusijos, o šio įrenginio darbas yra palaikyti inerciją tinkle, kad tinklas būtų stabilus ir elektra galėtų tekėti.

„Kas tai per dažnis? Sakykim, tai yra kaip širdis, kuri palaiko mūsų organizme stabilų kraujo spaudimą ir kraujo varinėjimą. Ši įranga būtent tą ir daro. Turėsime tris tokias širdis visoje Lietuvoje“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo ministras.  

„Realiai tokia įranga leidžia prijungti didesnį kiekį atsinaujinančios energetikos“, – pridūrė jis.  

Pasak „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, mažesnė dalis inercijos, kurią užtikrins sinchroniniai kompensatoriai, vis dar gaunama iš Rusijos.

„Šis įrenginys pakeičia Rusiją, nes dabar, grubiai kalbant, dalį inercijos gauname iš Rusijos, o šio įrenginio darbas yra palaikyti inerciją tinkle, kad tinklas būtų stabilus ir elektra galėtų tekėti“, – žurnalistams sakė R. Masiulis.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.

„Kai Rusijos dalis išnyks, jie (kompensatoriai – BNS) padengs tą dalį. (...) Jie sudarys tinkle tiek inercijos, kad ne tik pakeis rusišką dalį – tai yra mažesnioji dalis, – bet ir leis prijungti daug atsinaujinančios energetikos, kuri negeneruoja inercijos“, – sakė R. Masiulis.  

Likę du sinchroniniai kompensatoriai Alytaus ir Vilniaus rajonuose dar įrenginėjami. Alytaus kompensatorių planuojama įjungti iki metų pabaigos, o Neries – kitą pavasarį.

Pasak R. Masiulio, po tris sinchroninius kompensatorius turės visos trys Baltijos šalys, o Estijoje jau įjungtų visų įrenginių Baltijos šalių sistemai užtenka ir dabar: „Su kiekvienu nauju tik tampame stipresni.“

Kompensatorius pagamino Vokietijos koncernas „Siemens Energy“ gamykloje Erfurte. „Litgrid“ ir „Siemens Energy“ 2021 metų gruodį pasirašytos sutarties vertė siekia 87,4 mln. eurų (be PVM).

Planuojama, kad Baltijos šalių tinklai su kontinentinės Europos tinklais sinchroniškai pradės veikti kitų metų vasario 9 dieną. Dieną prieš tai – vasario 8-ąją – Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio nebebus grįžta į senąją sistemą. 

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės dar liepą informavo Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą BRELL sutartį ir pasitraukimą iš jos kitų metų vasarį.