Teismas iliuzijų miškininkams nesuteikė: sprendimas nėra precedentas

Lėmė procedūriniai pažeidimai

KT konstatavo, kad esminis Seimo priimto įstatymo trūkumas – jis neatitinka Konstitucijos, nes priimtas skubos tvarka. O skubos tvarka įstatymai gali būti priimami tik konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus: įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju, prireikus itin skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai.

2017 m. liepą ypatingos skubos tvarka priimtas Miškų įstatymas panaikino jame fiksuotas 42 miškų urėdijas, kurias valdė Generalinė miškų urėdija ir įkūrė naują padalinį – Valstybinių miškų urėdiją. Pastarosios vadovybė vėliau buvusias 42 miškų urėdijas panaikino sujungdama jas į 26 padalinius. Iš darbo pasitraukė keli šimtai miškininkų.

Kai ypatingos skubos tvarka įstatymas buvo priimamas, nesvarstytas nei šiam projektui pateiktas nepriklausomas ekspertų įvertinimas, nei specialistų išvados, pasiūlymai, neišvengta ir redakcinių netikslumų. Maža to, net nesiteikta paaiškinti, kam reikalinga ypatinga skuba. Kaip vienas iš skubos motyvų buvo mestas argumentas, jog įstatymą priimti būtina, nes tai – paskutinė Seimo pavasario sesijos diena.

KT paskelbus, kad Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai, sąjūdis "Už Lietuvos miškus" pareiškė šaukiantis neeilinį suvažiavimą ir teigė pradėsiantis žygį po Lietuvą – dideliuose ir mažuose miestuose ir miesteliuose bus surengti mitingai dėl neteisėtos miškų reformos padarinių, Lietuvos miškų išsaugojimo ateities kartoms. Sąjūdžio vadovybė teigia, kad KT paskelbus apie įstatymo neatitiktį Konstitucijai, miškų reforma yra neteisėta.

Socialdemokratai trina rankas

Vieni iš pagrindinių priešininkų Miškų įstatymo pakeitimui buvo Seimo Socialdemokratų frakcija. Vienas iš pagrindinių jos motyvų – įstatymo pataisos labiau atspindi verslo norą kuo daugiau ir pigiau nusipirkti medienos bei plėsti su mediena siejamą verslą. Tuo metu į ilgamečių miškų mokslo atstovų pastabas ir tyrimus, ilgametę miškininkystės statistiką ir jos tradicijas esą neatsižvelgiama.

Po KT nuomonės paskelbimo Seimo opozicinių socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas pareiškė abejojantis, ar valdantiesiems pavyks dar kartą Seime užsitikrinti paramą miškų urėdijų pertvarkai. Mat 2017 m. Vyriausybės parengtą projektą parėmė ir opozicijos politikai – 21 konservatorius bei penki liberalai.

"Aš nesu toks tikras, kad jiems pavyks tuos įstatymų pakeitimus taip lengvai priimti Seime, nes atsiminkime, buvo neformali koalicija sudaryta tarp "valstiečių" ir konservatorių, jie palaikė kartu su liberalais šią reformą", – Žinių radijui sakė G.Paluckas ir pridūrė abejojantis, ar šiandien "konservatoriai ir liberalai nertų stačia galva į "valstiečių" glėbį, nes tada buvo visai kitas kontekstas".

Pasak G.Palucko, socialdemokratai teiks savo miškų valdymo sistemos pertvarkos projektą, numatantį, jog Lietuvoje veiktų 25 miškų urėdijos. Tačiau politikas nepaaiškino, kuo toks siūlymas būtų geresnis negu dabar veikianti sistema, kai vienintelė šalies miškų urėdija turi 26 padalinius rajonuose.

"Aš tikiuosi ir mūsų opozicijos partnerių palaikymo šitam subalansuotam (projektui)", – kalbėjo G.Paluckas.

Socialdemokratai kritikuoja šią pertvarką teigdami, kad dėl jos brango mediena, žaliavos neteko smulkiosios gamybos ir perdirbimo įmonės, buvo atleisti žmonės regionuose.

Vytautas Sinkevičius

Opozicija dar nesitarė

"Kauno dienos" kalbinta Seimo opozicijos lyderė, Liberalų sąjūdžiui atstovaujanti Viktorija Čmilytė-Nilsen sakė, kad KT pranešimą apie Miškų įstatymo pakeitimo įstatymą kol kas aptarė tik vienu aspektu – dėl padarytų procedūrinių pažeidimų, o dėl sukritikuoto įstatymo turinio nebuvo diskutuojama.

"Šiuo metu per anksti kalbėti, ar Seimui bus pateiktas naujas įstatymo variantas, ar bus pristatomas šiuo metu veikiančio įstatymo variantas. Taigi bent šiuo metu turime keistą situaciją, nežinią, koks projektas bus svarstomas įstatymo pateikimo stadijoje. Šiuo metu opozicija vienos nuomonė dar nėra suformulavusi", – kalbėjo V.Čmilytė-Nilsen.

Politikė prisipažino esanti sunerimusi, kaip ir kiti jos kolegos, jog šios kadencijos Seime bandoma vis daugiau svarbių – o toks buvo ir Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas – teisės aktų priimama skubos tvarka: "Aktualūs klausimai lieka neišdiskutuoti, įstatymai būna nekokybiški, priimami buldozerio principu."

Pašnekovė spėja, kad klausimas į Seimo dienotvarkę grįš ne anksčiau kaip po prezidento rinkimų antrojo turo: "Tačiau anksčiau nei vasarą problema nebus gvildenama."

Miškininkams – jokių lūkesčių

Buvęs KT teisėjas, dabar Mykolo Romerio universiteto teisės profesorius Vytautas Sinkevičius "Kauno dienai" paaiškino, kad KT nutarimas bus paskelbtas ir įsigalios tik nuo gruodžio 2-osios: "Taigi iki šios datos viskas galioja pagal dabar galiojantį Miškų įstatymą, nors jis ir pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai. Kitaip sakant, yra teisinis pagrindas funkcionuoti vienai urėdijai vietoj buvusių 42."

Negalima palikti miškų ūkio be teisinio pagrindo, negalima sutrikdyti miškų ūkio valdymo.

Paprašytas pakomentuoti, kokia teisinė situacija galėtų susiklostyti Seime nepriėmus naujos Miškų įstatymo redakcijos, teisininkas atviravo mažai tikintis tokia situacija: "Nemanau, kad taip bus. Norint priimti įstatymą pakanka 36 Seimo narių balsų. Iš 141 galbūt 36 surinks. Aišku, gali būti įvairių situacijų, balsuojant dalis Seimo narių gali išeiti iš posėdžių salės."

V.Sinkevičius akcentavo, kad KT sprendimas nutarimo paskelbimą atidėti iki metų pabaigos nėra precedentas, tokių atvejų būta, ir ne vieno.

"Teismas skelbti nutarimą gruodį nutarė tam, kad įstatymų leidėjas galėtų tinkama tvarka, nepažeisdamas Konstitucijos, priimti įstatymą. Seimas galės priimti tokį pat įstatymą, koks yra dabar, arba nustatyti kitokį reguliavimą. Tarkim, steigs ne vieną, o tris, penkias urėdijas. Čia jau ne teismo reikalas, tai yra ekonominė politika ir Seimas gali tai padaryti. Atidėjimas reikalingas tam, kad būtų sureguliuoti santykiai, o paskelbus nutarimą, iškart atsiranda nesureguliuoti santykiai. Negalima palikti miškų ūkio be teisinio pagrindo, negalima sutrikdyti miškų ūkio valdymo. Taigi atsiranda viešasis interesas, kad miškų ūkis būtų valdomas remiantis teise", – "Kauno dienai" sakė V.Sinkevičius.

Kas bus, jei įstatymas nebus priimtas, kitaip sakant, nebus padarytos pataisos? Pašnekovo teigimu, tokiu atveju atsirastų teisinė spraga, neatmestinas variantas, jog gali kilti klausimų, pagal kokį įstatymą funkcionuoja viena urėdija.

"Galima spėlioti įvairiai, tačiau neabejoju, kad iki gruodžio mėnesio Seimas susitvarkys. Tam toks laikas ir duotas. Spėlioti, kas bus, jeigu bus, manau, nėra reikalo", – kalbėjo konstitucinės teisės žinovas.

Paklaustas, ar KT nutarimą paskelbus viešai, buvę urėdijų darbuotojai galėtų reikšti finansinių pretenzijų, V.Sinkevičius sakė, kad tokiems lūkesčiams puoselėti teisinio pagrindo nėra: "Kol Konstitucinio Teismo nutarimas nebus oficialiai paskelbtas, laikoma, kad viskas yra teisėta ir viskas veikia pagal priimtą įstatymą, nors jis ir prieštarauja Konstitucijai. Remiantis nutarimu, reikalauti grąžinti į darbą arba kompensacijų pagrindo nėra."