Užuominos apie Lietuvai anksčiau ar vėliau iškilsiančią būtinybę skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) toliau kursto aistras. Vieni finansininkai tokią galimybę sieja su lito devalvacija, kiti – ragina nekurti baubo.

Valdžios vyrams vis garsiau kalbant apie neišvengiamą kreipimąsi į TVF turėtų dar labiau pasunkėti Lietuvos bendrovių skolinimasis, prognozuoja finansų maklerio įmonė „Finhill“.

„Šiek tiek nemaloniai stebina tas faktas, kad valstybės finansų vadovai periodiškai vis pakalba apie galimybę kreiptis į TVF, tarsi kitos skolinimosi galimybės jau nebeegzistuotų. Žinoma, TVF skolina gerokai mažesnėmis palūkanomis, palyginti su tomis, kurias šiandien siūlo finansų rinkos, tačiau, išskyrus mažas palūkanas, daugiau privalumų šis skolinimosi būdas tikrai neturi“, - rašoma „Finhill“ analitikų parengtoje apžvalgoje.

Prognozuojama, kad už skolinimąsi mažomis palūkanomis iš Lietuvos neva bus pareikalauta tolesnio fiskalinės politikos griežtinimo ir nereiktų nustebti, kad kaip atsvarą tokiu būdu sumažintam vidaus vartojimui mūsų šaliai TVF pasiūlytų skatinti eksportą mažinant savo valiutos vertę. Šis receptas jau kartą buvo pasiūlytas Latvijai, tačiau pastariesiems pavyko TVF ekspertus perkalbėti, įrodžius devalvavimo žalą šalies bankų sektoriui.

„Skolintis iš TVF, visų pirma, reiškia faktinį valstybės bankrotą, nes tuo valstybė tarsi signalizuoja, kad ji nebegali pasiskolinti niekur kitur ir jai, tarsi bankrutavusiai įmonei, bet kurių komercinių skolintojų durys keleriems metams užsidaro. Tokiu būdu valstybės finansų vadovas, kuris vis kalba apie galimybę skolintis iš TVF, primena nesėkmingą įmonės finansų vadovą, kuris periodiškai vis pareiškia, kad dėl sunkios įmonės finansinės padėties įmonė nesunkiai gali bankrutuoti, o po to stebisi, kodėl jam niekas nebeskolina. Taigi keletą kartų viešai pakalbėjus apie galimybę skolintis iš TVF visiškai nebetenka stebėtis, kodėl mūsų valstybei visi siūlo taip brangiai skolintis. Tokius finansų vadovų žodžius bei pesimistines ūkio augimo prognozes įsimena ir reitingo agentūros, vis blogindamos mūsų šalies skolinimosi reitingus“, – svarstoma „Finhill“ apžvalgoje.

Analitikų pastebėjimu, skolintis iš TVF ar iš kitų šaltinių yra mūsų pačių sprendimas, tačiau neabejotinai skolintis reikės, nes dar nė vienai valstybei nepavyko subalansuoti biudžeto ekonominio nuosmukio metu. Tikėtina, kad palankiausias laikas skolintis yra praleistas, nes reitingų agentūros vis griežčiau ims vertinti iš dalies mūsų pačių sugriežtintos fiskalinės politikos sukeltą ūkio nuosmukį.

Lietuvos politikai, pripažindami, kad Lietuvai gali prireikti TVF pagalbos, taip pat su siaubu akyse užsimena, kaip liūdnai tai baigtųsi mūsų šaliai. Tačiau Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas įsitikinęs, kad baubas nėra toks baisus, kaip jį bandoma pavaizduoti.

"Nematau, jokio reikalo bijoti skolintis iš TVF, iš to būtų daugiau naudos nei žalos. Čia daugiau mūsų nuostata, kad išaugome ir galime tvarkytis savarankiškai, nereikia mums TVF pagalbos. Tačiau dabartinėmis sąlygomis tarptautinės organizacijos lėšos yra tinkamas pinigų šaltinis ir visiems suprantamas", – teigė S.Kropas, anksčiau dirbęs TVF.

Tarptautinis valiutos fondas (angl. International Monetary Fund) – 185 valstybes nares vienijanti tarptautinė organizacija. Jos centrinė būstinė yra Vašingtone. TVF įkurtas 1944 m., siekiant skatinti tarptautinį bendradarbiavimą pinigų ir valiutų kursų politikoje, stiprinti ekonomikos plėtrą, suteikti laikiną finansinę pagalbą šalių mokėjimų balanso problemoms spręsti. TVF aukščiausias valdymo organas – Valdytojų valdyba. Joje Lietuvai atstovauja Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Lietuva TVF nare tapo 1992 m. Šalies pradinė kvota fonde buvo 69 mln. vadinamųjų specialiųjų skolinimosi teisių (SDR), o nuo 1999 m. – 144 mln. SDR.

Anksčiau Lietuvai jau teko skolintis iš TVF. 1994–1997 m. mūsų šaliai suteikta 134,55 mln. SDR dydžio paskola. 2003 m. Lietuvos bankas anksčiau laiko grąžino visas pasiskolintas lėšas.