- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Situacija Lietuvos būsto rinkoje ir toliau išlieka gana karšta, pastebi „Swedbank“ ekonomistai. Tačiau, nepaisant sparčiai kilusių nekilnojamojo turto kainų, gyventojų galimybės įpirkti būstą didžiuosiuose šalies miestuose išlieka stabilios. Kaip rodo naujausio „Swedbank“ skaičiuojamo būsto įperkamumo indekso duomenys, augantys gyventojų atlyginimai ir mažėjančios palūkanos atsvėrė būsto kainų augimą.
Vilniuje mažėja naujų butų pardavimai
Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šalies sostinėje Vilniuje būsto įperkamumas per metus praktiškai nepasikeitė. Remiantis registrų centro duomenimis, vidutinės būsto kainos sostinėje per metus augo beveik 12 proc., tačiau ši statistika, tikėtina, atskleidžia tik dalį viso būsto rinkos paveikslo.
„Išaugus preliminarių sutarčių skaičiui pirminėje rinkoje, naujo būsto kainų statistika veikiau atspindi ne šių, o praėjusių metų tendencijas. Vertinant alternatyvius kainų indeksus, būsto brangimas Vilniuje galėjo siekti apie 20 proc., ir tai reikštų, kad realiai būsto įperkamumas Vilniuje per metus sumažėjo“, − sako „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad pastebimas ir žymus būsto rinkos aktyvumo kritimas, ypač naujo būsto segmente. Trečią šių metų ketvirtį įregistruota beveik 50 proc. mažiau naujos statybos sandorių, lyginant su šių metų pradžia.
„Pirminės rinkos aktyvumas pastaraisiais mėnesiais yra kiek žemesnio lygio nei 2019 m. Tuo metu senos statybos segmento aktyvumas, nors ir šiek tiek sumažėjęs, vis dar viršija prieš pandemiją buvusį lygį“, − komentuoja V. Šimkus.
Pasak „Swedbank“ atstovo, būsto rinkos sulėtėjimui įtakos galėjo turėti keletas veiksnių. Visų pirma, tikėtina, kad išsikvėpė suspaustos spyruoklės efektas, stebėtas šių metų pradžioje.
„Taip pat svarbu pastebėti, kad būsto pasiūla šalies sostinėje yra nukritusi į žemą lygį, todėl dalis gyventojų tiesiog neranda įsigijimui tinkamo būsto. Neatmestina ir tai, kad spartus būsto kainų augimas dalį gyventojų atbaidė nuo būsto įsigijimo, nes jiems kaina nebeatrodo priimtina“, − sako V. Šimkus.
Brangios žaliavos, darbuotojų trūkumas, didėjančios darbo sąnaudos ir naujas valstybinės žemės mokestis – dėl šių priežasčių sudėtinga tikėtis, kad būstas artimiausiu metu gali atpigti.
Kokios galimybės įpirkti būstą Kaune ir Klaipėdoje
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, per metus būsto įperkamumas antrajame pagal dydį šalies mieste Kaune sumažėjo beveik 9 punktais.
„Šių metų trečią ketvirtį kauniečiai galėjo įpirkti vidutiniškai 115 kv. m ploto būstą vietoje 121 kv. m. Kaune vidutinės būsto kainos didėjo 20 proc. ir, nors atlyginimai augo sparčiausiai iš didžiųjų šalies miestų, būstas šio miesto gyventojams vis tik tapo sunkiau įperkamas“, − komentuoja V. Šimkus.
Kaip pastebi ekonomistas, Klaipėdoje buvo stebimas švelnesnis 10 proc. siekiantis būsto brangimas. Gyventojų atlyginimai uostamiestyje taip pat augo pastebimai lėčiau nei kituose didmiesčiuose – beveik 7 proc.
„Bendras būsto įperkamumas uostamiestyje per metus beveik nesikeitė ir išliko aukščiausias iš trijų stebimų Lietuvos didmiesčių. Klaipėdiečiai galėjo vidutiniškai įpirkti net 120 kv. m ploto būstą“, − sako „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.
Ko kitąmet tikėtis
Nors būsto kainų augimas pastaruoju metu pralenkė gyventojų atlyginimų augimą, be to, daugėjant ženklų, kad kai kuriems pirkėjams būsto įsigijimas tapo sudėtinga ar nepatraukli alternatyva, būsto kainų kritimo „Swedbank“ ekonomistai kol kas neprognozuoja.
„Brangios žaliavos, darbuotojų trūkumas, didėjančios darbo sąnaudos ir naujas valstybinės žemės mokestis – dėl šių priežasčių sudėtinga tikėtis, kad būstas artimiausiu metu gali atpigti. Vis tik atslūgusi būsto paklausa ir, tikėtina, augsianti jo pasiūla turėtų sugrąžinti balansą į būsto rinką ir prislopinti kainų augimą“, − prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Swedbank“ skaičiuojamas būsto nuomos pajamingumo indeksas, kuris rodo, kokią dalį būsto kainos per metus sumoka jo nuomininkas, pastarąjį pusmetį buvo pastovus. Vilniuje jis siekė apie 5,8 procento, o Klaipėdoje ir Kaune, atitinkamai, 6,3 ir 6,8 procento.
„Pastarąjį penkmetį nuomos pajamingumas didžiuosiuose Lietuvos miestuose mažėjo, kitaip sakant, būstas brango sparčiau nei jo nuoma. Dėl to būsto nuomos alternatyva tapo šiek tiek patrauklesnė – vidutinio būsto mėnesinė nuoma kainuoja panašiai, kaip būsto paskolos aptarnavimas“, − skaičiuoja N. Mačiulis.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, kad pinigų kaina gali pradėti augti – reaguodami į didelę infliaciją, centriniai bankai gali pradėti kelti bazines palūkanų normas.
„Vis dar mažai tikėtina, kad per artimiausius dvejus metus ECB pakels bazines palūkanas aukščiau nulio, tačiau horizonte jau matoma itin žemų palūkanų normų eros pabaiga. Tai galėtų šiek tiek sumažinti būsto įperkamumą ir prislopinti norą pirkti bet kokį būstą ir už bet kokią prašomą kainą“, − apibendrina N. Mačiulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
E. Gentvilas: liberalai nepritars bankų solidarumo mokesčiui
Liberalų sąjūdžio frakcija nepritars Vyriausybės siūlomam bankų solidarumo mokesčiui, nes tai siųstų neigiamą signalą investicijoms, teigia jos seniūnas Eugenijus Gentvilas. ...
-
G. Nausėda: mokesčių reforma yra nebloga ir kompleksiška, bet daug kas yra taisytina
Prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą sako vertinantis kaip neblogą ir „netraukiamą iš kepurės“, tačiau turi jai ir nemažai pastabų. ...
-
ŽŪM inicijuoja pataisas pienininkams: stiprinamos derybinės pozicijos, neliktų grupavimo2
Tęsiantis krizei pieno sektoriuje, Žemės ūkio ministerija trečiadienį pranešė inicijuojanti Pieno įstatymo pakeitimus, kurie sustiprintų pieno pardavėjų derybines galias, būtų atsisakoma jų grupavimo pagal kasdien parduodamo pieno kiekį. ...
-
„Gren Lietuva“ nepirks dviejų „E energy invest“ įmonių Klaipėdoje
Siekiant išvengti dominuojančios padėties ir konkurencijos apribojimo Klaipėdos centralizuotos šilumos rinkoje, Šiaurės Europos energetikos grupės „Gren“ įmonė „Gren Lietuva“ įsipareigojo nepirkti iš ...
-
Kodėl nauja mokesčių reforma sukėlė tokią audringą visuomenės reakciją?6
Laukia pokyčiai ir didesni mokesčiai: dvejus metus ruošta, pagaliau pristatyta nauja mokesčių reforma, sukėlusi daug diskusijų, netgi pasipiktinimą. Pokyčiai susiję su gyventojų pajamų mokesčio tarifu, naikinamomis lengvatomis, numatytas nek...
-
Viceministras: valstybės paramą galės gauti daugiau smulkių šiltnamių ūkių
Daržovių šiltnamiuose augintojams prašant dosnesnės valstybės paramos, žemės ūkio viceministras sako, kad dabar į ją galės pretenduoti ir mažesni šiltnamiai. Paulius Astrauskas sako, kad minimali ploto riba paramai mažinama nuo...
-
G. Skaistė: siūlome apriboti poreikį per įmonę pirkti bangius automobilius4
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kartu su mokesčių pertvarka siūlant mažinti lengvatą įmonėms už perkamus brangius automobilius, tai padėtų pažaboti tuos, kurie juos perka įmonės vardu, bet naudojasi asmeniniams tikslams. ...
-
Seime svarstoma, ar drausti prekybininkams skirti baudas tiekėjams
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai tvirtinant, kad didžioji prekybos tinklų dalis atsisakė nepagrįstų baudų tiekėjams sutrikus prekių pristatymui, Konkurencijos tarybos atstovė teigia, kad iš tiekėjų sulaukiama priešingų signalų. ...
-
A. Armonaitė: reikia įvertinti bankų solidarumo įnašo poveikį investicinei aplinkai1
Vyriausybei ir Lietuvos bankui siūlant laikiną, dvejus metus galiosiantį bankų solidarumo mokestį, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad reikėtų įvertinti jo poveikį investicinei aplinkai. ...
-
Siūloma griežtinti baudas už grynųjų iš Rusijos ir Baltarusijos įvežimą2
Padaugėjus atvejų, kai iš Rusijos ir Baltarusijos bandoma įvežti su nusikalstama veikla ir karu Ukrainoje siejamus ir į mažas sumas išskaidytus grynuosius pinigus, siūloma griežčiau bausti asmenis, kurie padeda gabenti šiuos pinig...