Estijoje dirbantys Lietuvos verslininkai keičia plėtros planus, tačiau atranda ir teigiamų ūkio nuosmukio pusių

Grėsmingos ekonominės krizės tema estai vis dažniau pajuokauja, nei gąsdina vieni kitus. Spaudoje mirgant pranešimams apie Rusijos planus kuo greičiau nutraukti dar likusius verslo ryšius su Estija, vietos apžvalgininkai ryžtasi juokauti, kad šalies ekonomiką gali išgelbėti... seksas.

Kad estai pernelyg nedramatizuoja ūkį ištikusio sąstingio, atkreipia dėmesį ir šioje Baltijos valstybėje dirbantys Lietuvos verslininkai. Pastarieji jau spėjo įsitikinti, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera.

Grėsmė reali ar perdėta?

Estijoje, panašiai kaip ir Lietuvoje, tiek piliečiai, tiek ekonomistai pasidalijo į dvi stovyklas prognozuodami, kas artimiausiu metu laukia šios šalies ekonomikos. Oficialiai skelbiami statistikos duomenys rodo, kad Estijos ekonomikos garvežys sparčiai lėtėja, tačiau galutinai nesustojo.

"Jeigu mūsų šalis nepertvarkys ekonomikos struktūros, nesugebėsime prisivyti Vakarų Europos valstybių", – įspėjo Estijos ekonomikos plėtros fondo vadovai ir ekonomistai. Anot jų, tam, kad šalies ekonomika ir toliau kasmet augtų kaip iki šiol, būtina bent dvigubai didinti eksportą.

Tiesa, verslo apžvalgininkai siūlo kiek kitokį būdą išlipti iš tariamos duobės: "Estija bus išgelbėta nuo žlugimo tik tuo atveju, jeigu estai daugiau mylėsis ir dauginsis. (…) Jeigu neužsiimsime seksu, patirsime įtampą ir būsime neproduktyvūs, taigi toliau stumsime šalies ekonomiką į ligos patalą."

Šventa ramybė

Juokas juokais, tačiau Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius po susitikimo su Latvijos ir Estijos finansų ministrais pareiškė, kad mūsų politikai ir verslininkai iš estų kolegų turėtų pasimokyti optimizmo ir ryžto. Sumanę pasidomėti, kaip sekasi estams gyventi ūkio nuosmukio ir dviženklės infliacijos sąlygomis, dažnai girdėjome, kad estai išties išsiskiria ramybe ir pasitikėjimu. Suvokdami, jog ekonominė būklė nėra gera, jie kartu supranta, kad sunkumai laikini ir juos galima įveikti.

Estijoje dirbantys Lietuvos verslininkai taip pat ramūs dėl ateities ir pasirengę išnaudoti ūkio nuosmukio teikiamus pranašumus: padidėjusią darbo jėgos pasiūlą, išaugusią paslaugų ir prekių tiekėjų, gamintojų konkurenciją, atpigusią nuomą ir statybas.

Nuolaidų medžioklė

Dar pavasarį pajutusi pirmus vartojimo pokyčius "Maxima grupė" Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausė pirkėjus. "Tai, kokius vartojimo pokyčius rodė apklausos rezultatai pavasarį, dabar jau matome parduotuvėse Estijoje", – sakė Giedrius Juozapavičius, bendrovės "Maxima grupė" Įvaizdžio ir komunikacijos centro vadovas.

Apklausa rodė, kad estai mažiau vartos: pirmiausia atsisakys laisvalaikio, ne maisto prekių, o rinkdamiesi būtinas maisto prekes kreips dėmesį į akcijas, specialius pasiūlymus, nuolaidas.

"Tyrimas rodė, kad estai pirks labai racionaliai ir taupys. Tai mus nustebino. Tačiau matome, kad taip ir įvyko: jie perka mažiau, renkasi kokybiškas prekes, siūlomas su nuolaida, matome, kaip smarkiai išauga specialių pasiūlymų, teikiamų kas savaitę išleidžiamuose kataloguose, pardavimas. Pirmenybės itin pigioms prekėms estai neteikė, bet pastebime, kad labai perkamos prekės, savo kategorijoje išskiriamos kaip pigiausios", – pasakojo G.Juozapavičius.

Estijoje daugiausia – per 40 – veikia mažiausių "Maximos" parduotuvių. Jose nebūtiniausių prekių siūloma mažiausiai, tad didelio pardavimo ar vartojimo pokyčių nejuntama. Tačiau keliose didesnėse Estijoje veikiančiose "Maximose" labai juntama, kad estai atsisako buitinės technikos, prabangos, pramoninių, nebūtinų pirkinių. Pasak G.Juozapavičiaus, labiausiai pardavimas sumažėjo specializuotose parduotuvėse.

Kainokrytis prasidėjo

Kuo mažiau gyventojai linkę išlaidauti ir pirkti, tuo didėja prekybininkų, gamintojų konkurencija. Tai neišvengiamai lemia prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Būtent tokia tendencija jau išryškėjo Estijoje.

G.Juozapavičiaus teigimu, būtiniausių maisto prekių – pieno, duonos, mėsos – kainos nuo pavasario iki vasaros pabaigos Estijoje vidutiniškai nukrito apie 10 proc. Veiklos sąnaudas priversti peržiūrėti ir prekybos tinklai.

"Dar vasarą sudarėme planą, kaip reaguosime į kiekvienoje šalyje besikeičiančią ekonominę padėtį. Buvo peržiūrėtos investicijos, plėtros planai ir nuo jų priklausanti šių metų apyvartos prognozė", – kalbėjo "Maxima grupės" atstovas.

Šiais metais "Maxima" planavo atidaryti daugiau nei dvi dešimtis naujų prekybos centrų, pirmą pusmetį duris atvėrė šeši, dar du veiklą turėtų pradėti iki metų pabaigos. Pakoregavus investicijų planus, pasikeitė ir apyvartos prognozė. Anksčiau planuota, kad šiais metais "Maximos" apyvarta Estijoje išaugs beveik du kartus – nuo 661 mln. litų (su PVM) 2007 m. iki daugiau nei 1,1 mlrd. litų. Tačiau dabar prognozuojama, kad apyvarta didės tik nuo 25 iki 40 proc. Taigi "Maxima grupė" tikisi, kad metinė apyvarta gerokai sumažės, nors pirmo pusmečio rezultatai Estijoje augo daugiau nei 50 proc.

Estų optimizmas

Aktyvią plėtrą Estijoje tęsianti mažmeninės prekybos bendrovė "Apranga" kol kas džiaugiasi didėjančiu pardavimu. Šiuo metu "Apranga" Estijoje valdo septynias parduotuves ir plėtros planų keisti neketina. "Šioje rinkoje matome dar daug neišnaudotų galimybių. Nudžiugino rugpjūčio rezultatai: pardavimas, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo beveik 34 proc. Tai gerokai nustebino analitikus, prognozavusius, kad esant dabartinei ekonomikos padėčiai bus sunku plėstis. Tačiau tai geras ženklas mums. Pirmi rugsėjo rezultatai taip pat nenuvilia", – pasakojo Irma Marcinkienė, "Aprangos grupės" rinkodaros direktorė.

Ji pripažino, kad šiek tiek keičiasi pirkėjų prioritetai renkantis drabužius, taip pat pabrėžė, jog Estijoje kol kas nemažėja iš Rusijos atvykstančių turistų, kurie mėgsta apsipirkti drabužių parduotuvėse.

"Tarp visų trijų Baltijos šalių, mūsų manymu, sunkiausia padėtis Latvijoje. Drabužių pardavimui daug įtakos turi infliacija, ji Latvijoje buvo priartėjusi prie 20 proc., ekonomikos augimas sulėtėjo labai staigiai. Be to, šioje šalyje itin negatyvią atmosferą kuria žiniasklaida ir tai trukdo atsirasti optimizmui. Estijoje niekas taip nedramatizuoja padėties. Šioje šalyje būklė nėra gera, bet stabili, ir ekonomika rodo gyvybės ženklus. Estai tiki, kad ekonomikos lėtėjimas – laikinas reiškinys ir ekonomika greitai atsigaus. Jie tiki vyriausybe ir jos priimamus sprendimus vertina pozityviai, mano, kad tai duos teigiamų postūmių", – kalbėjo I.Marcinkienė.

Krizė technologijų neliečia

Estijoje paslaugas teikiančios bendrovės "Alna Business Solutions" direktorius Tomas Milaknis tikino, kad ekonomikos lėtėjimo sąlygomis verslo valdymo sprendimų paklausa ne mažėja, o auga. "Verslo valdymo sprendimai ir informacinės technologijos didina darbo našumą ir efektyvumą, o esamu ūkio atokvėpio periodu šie sprendimai vis labiau aktualūs", – sakė jis. Visa tai lėmė, kad bendrovės "Alna Business Solutions" pajamos šiais metais didėjo apie 30 proc.

"Iš klientų vis dažniau tenka išgirsti, kad Estijos versle jaučiamas ūkio atokvėpis. Klientai pasakoja, kad mažėja pirkimas, prasideda kainų karas, laukiama, kas bus ateityje. Panašios tendencijos vyrauja ir viešajame sektoriuje – atsiradus poreikiui taupyti atsisakoma kai kurių pirkinių", – apie skundus, girdimus iš klientų, pasakojo T.Milaknis.

Pasak jo, tie, kas sumanytų šiuo metu žengti į Estijos rinką, dėl paaštrėjusios konkurencijos turėtų susitaikyti su mažesne pelno marža, taigi ir ilgesniu investicijų atsipirkimo periodu. "Lietuvos verslo atstovai turėtų laikytis drauge, keistis informacija, dalytis patirtimi verslo klausimais", – mano pašnekovas.Būtiniausių maisto prekių – pieno, duonos, mėsos – kainos nuo pavasario iki vasaros pabaigos Estijoje vidutiniškai nukrito apie 10 proc.