Sveikatos draudimas primena reketą

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestis tapo šokiruojančia staigmena daugeliui oficialiai neužsiregistravusių bedarbių. Gyventojai renka parašus, o politikai prakalbo apie būtinybę keisti įstatymus.

Priminė apie prievolę

Šią savaitę Lietuvoje veikiausiai bus užfiksuotas rekordinis nedarbo lygio augimas. Tūkstančius žmonių, iki šiol nesikreipusių į darbo biržą ir neprašiusių pašalpų, tokiam žingsniui pastūmėjo pati valstybė, priminusi apie nesumokėtas PSD įmokas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pranešė, kad oficialiai darbo biržoje užsiregistravę asmenys yra socialiai drausti ir jiems mokėti PSD įmokų nereikės. Visi kiti bedarbiai arba nelegaliai dirbę asmenys iki gegužės 3 d. turės susimokėti PSD mokestį už praėjusius metus. Niekur nedrausti gyventojai nuo pernai sausio turi savarankiškai mokėti po 72 litus kas mėnesį, o per metus ši suma siekia 864 litus.

Tokia prievolė jau sukėlė neigiamą gyventojų reakciją, kuri gali virsti ieškiniu teisme.

Ieškos teisybės

Kaunietis Konstantinas Nikonoričevas internete platina pareiškimą, kuriuo ragina nuo valstybės nukentėjusius asmenis prisijungti ir išreikšti nepasitenkinimą esama padėtimi. Jis su bendraminčiais ketina visoje Lietuvoje rinkti parašus ir šių asmenų vardu kreiptis į administracinį teismą.

"Aš pats esu nukentėjęs nuo tokių įstatymų. Įsitikinau, kad labai daug žmonių net nesupranta, už ką ir kodėl turi susimokėti valstybei. Pasitariau su teisininkais ir jie mane padrąsino rinkti parašus ir piliečių interesus ginti teisme", – dienraščiui sakė K.Nikonoričevas.

Pašnekovas teisme ketina įrodyti, kad mokesčių mokėtojai nebuvo tinkamai informuoti apie pokyčius, kurie gerokai mažina gyventojų pajamas. Ypač daug abejonių K.Nikonoričevui kelia PSD įmokos, kurias dabar valstybė reikalauja sumokėti atbuline data, nors už tai negarantuoja jokių paslaugų.

"Neturėdamas darbo žinojau, kad esu socialiai nedraustas. Todėl kai prireikdavo medikų pagalbos, už šias paslaugas susimokėdavau. Tai ar dabar man valstybė grąžins tuos pinigus, jeigu sumokėsiu PSD už 2009 m.?" – retoriškai klausė akcijos iniciatorius.

Trūko informacijos

Surinkus gyventojų parašus ketinama kreiptis į administracinį teismą ir siekti, kad abejotinų įstatymų klausimu savo nuomonę išsakytų Konstitucinis Teismas.

K.Nikonoričevo nuomone, įstatymo galiojimas turi būti sustabdytas, o PSD draudimo skolos nurašytos, kol bus priimtas vienoks ar kitoks teismo sprendimas. Jis pripažino, kad 72 litai per mėnesį nėra didelė suma, tačiau gyventojai apie tokią galimybę esą net nežinojo. Trūko informacijos ir dėl to, kad užsiregistravusius darbo biržoje socialiai apdraudžia valstybė.

"Aš ne kartą lankiausi VMI, bet niekas man nė žodžio nepasakė apie PSD įmokas", – stebėjosi vyras.

K.Nikonoričevas vakar užsiregistravo darbo biržoje, kad ir šiais metais neliktų skolingas valstybei: "Tai padariau tik todėl, kad man nereikėtų mokėti PSD įmokų. Anksčiau to nedariau, nes esu tikras, kad mūsų darbo birža yra neįgali. Ten tik gaištamas laikas, nes darbo birža darbo nesuras. Tuo turi pasirūpinti pats žmogus."

Dabar, anot jo, paaiškės, kiek iš tikrųjų Lietuvoje yra bedarbių.

Premjeras atkaklus

Ar pagrįstai valstybė iš neoficialių bedarbių reikalauja mokėti PSD įmokas atbuline data, nors 2009 m. šie nesinaudojo medicinos įstaigų paslaugomis arba už jas susimokėjo? Į šį klausimą dienraščiui kelias dienas nepavyksta gauti valstybės institucijų komentaro.

Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldi Valstybinė ligonių kasa žurnalistus siunčia į Finansų ministeriją ir VMI. Pastaroji institucija ginasi esanti tik mokesčius administruojanti įstaiga, surenkanti pinigus iš gyventojų ir persiunčianti juos į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą. Finansų ministerija atsakymą žadėjo pateikti šiandien.

PSD klausimas vakar buvo keltas ir per Vyriausybės valandą Seime. Parlamentaras Jonas Ramonas premjero Andriaus Kubiliaus paklausė, ar nevertėtų taisyti įstatymo, dėl kurio kyla daug klausimų.

Premjeras buvo nepalaužiamas: "Įstatymas aiškiai apibrėžia, kad už registruotus bedarbius ir kitų asmenų grupes PSD įmokas moka valstybė. Kitos gyventojų grupės turi susimokėti. Nematau čia jokių neaiškumų. Nemanau, kad veikiančio įstatymo galima neįgyvendinti."

Vis dėlto A.Kubilius pripažino, kad klaidų neišvengta. Dėl kai kurių žinybų kaltės buvo išaiškinta, kad nemokamų atostogų išleisti asmenys taip pat privalės susimokėti PSD įmokas. Tačiau šią savaitę ši nuostata buvo pakeista – nemokamai atostogavusiems gyventojams papildomai mokėti nereikės.

Koreguos įstatymus?

Valdančiajai koalicijai priklausantys Seimo nariai įsitikinę, kad nenormali situacija, kai neįsiregistravęs bedarbis dvigubai apmokestinamas už valstybines sveikatos paslaugas.

"Dvigubo apmokestinimo būti negali, tai akivaizdu. Esame kalbėję su premjeru, su finansų ministre, VMI ir aiškinomės tas situacijas, kai žmonės, neturintys draudžiamųjų pajamų, pernai lankėsi gydymo įstaigose, susimokėjo už suteiktas paslaugas, o šiemet dar ir gavo sąskaitas, reikalaujančias susimokėti tuos 72 litus per mėnesį PSD. Atrodo, įvyko nesusipratimas ir nesusikalbėjo atskiros institucijos, šiuo atveju VMI ir Ligonių kasa", – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys. Jis tai vadino "bardaku".

Todėl politikas tvirtino, kad tokie dvigubai už sveikatos paslaugas susimokėję asmenys turi atkreipti mokesčių inspektorių dėmesį į šią situaciją. "VMI su Ligonių kasa išsiaiškins ir turės arba panaikinti tas 72 litų per mėnesį sąskaitas, kurios pateiktos tokiems asmenims, arba grąžins tai, ką jie pernai susimokėjo valstybinėse gydymo įstaigose", – teigė R.Dagys.

Paklaustas, ką daryti tiems žmonėms, kuriems valstybės institucijos negrąžins permokų, komiteto vadovas rekomendavo kreiptis į administracinius teismus: "Tikrai laimės, net neabejoju. Bet manau, kad iki to neprieis, viskas bus išsiaiškinta ir dvigubai mokėti už tą patį tikrai nereikės."

R.Dagys pripažino, kad reikės koreguoti įstatymus, siekiant išvengti tokių nesusipratimų ateityje. "Reikės aiškiai atskirti žmonių kategorijas, nustatyti, kad tie, kurie neturi draudžiamųjų pajamų, nemoka jokių mokesčių – nei gyventojų pajamų, nei PSD, nei kokių nors kitų. Tačiau jie, patekę į gydymo įstaigas, turės susimokėti už paslaugas pagal pateiktą kainoraštį", – pabrėžė komiteto pirmininkas. Jis tikisi, kad dar šį pavasarį Seimas pakoreguos atitinkamus įstatymus.

Politikai suprato kitaip

Buvęs sveikatos apsaugos ministras liberalcentristas Algis Čaplikas prisiminė, kad kai 2008 m. pabaigoje buvo mažinamas gyventojų pajamų mokestis ir nuo jo atskiriamas privalomojo sveikatos draudimo mokestis, įstatymų pataisos buvo suprantamos taip, kad draudžiamųjų pajamų neturintys asmenys nemoka mokesčių, įskaitant ir PSD. Tačiau jiems poliklinikose ir kitose gydymo įstaigose reikia susimokėti pagal paslaugų įkainius.

"Nežinau, kas atsitiko, kad tie įstatymai suprantami ne taip, kaip tuomet supratome mes, ir dabar pasitaiko atvejų, kai, pavyzdžiui, žmogus, pernai praradęs darbą ir neįsiregistravęs darbo biržoje, šiemet gavo reikalavimą susimokėti po 72 litus per mėnesį PSD, nors pernai šiomis paslaugomis nepasinaudojo arba pasinaudojęs jau susimokėjo pagal nustatytus įkainius", – teigė eksministras.

Pasak jo, tokių atvejų nėra labai daug – vos keliolika ar kelios dešimtys visoje Lietuvoje. "Tačiau negalima toleruoti jokių reikalavimų dvigubai mokėti už tą patį. Todėl esu tikras, kad tokie žmonės tikrai ras teisybę VMI ar Ligonių kasoje ir jiems bus panaikintas reikalavimas susimokėti PSD. Arba bus sugrąžinta tai, ką jie pernai sumokėjo valstybinėse gydymo įstaigose", – kalbėjo A.Čaplikas.

Jo nuomone, tokiems asmenims išvis neturėtų būti išrašomos PSD sąskaitos, nustačius, kad jie patys susimoka gydymo įstaigose. Tačiau kaip šią problemą išspręs mokesčių inspektoriai ir Ligonių kasos pareigūnai, buvęs ministras nenorėjo spėti.

Mažų sumų neišieškos

Preliminarios deklaracijos rodo, kad beveik pusė susidariusių mokestinių nepriemokų yra mažesnės nei 50 litų, pranešė Finansų ministerija.

Išieškoti nepriemokas iki 280 litų nėra tikslinga ekonominiu požiūriu – tai reiškia, kad jos priverstinio išieškojimo išlaidos yra didesnės už pačią nepriemoką.

Tačiau visais atvejais, net jei nepriemoka didesnė nei 280 litų, ji pripažįstama beviltiška, jei jos išieškant kyla rimtų padarinių socialiai neapsaugotiems asmenims – tokiu atveju ji išieškoma tik tada, kai mokėtojo padėtis iš esmės pagerėja.

Jei skola nepadidėja arba skolininko padėtis iš esmės nepagerėja, tokia skola galutinai nurašoma po penkerių metų – suėjus išieškojimo senaties terminui.

Pasak ministerijos pranešimo, maždaug ketvirtadaliui pajamas deklaruojančių gyventojų gali būti susikaupęs grąžintinas pajamų mokestis, o kitam ketvirtadaliui – papildomai mokėtinos sumos dėl pritaikyto per didelio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD).

Nemažos dalies gyventojų, kuriems per 2009 m. susidarė mokėtinos mokesčių sumos, mėnesio pajamos yra 2000–3000 litų ir jiems taikomas NPD mėnesio pajamas padidina apie 20 litų, todėl jiems siūloma ateityje svarstyti galimybę NPD prisitaikyti metams pasibaigus.