Vyriausybė tikisi sumažinti šešėlį statybose, automobilių, mėsos prekyboje

Vyriausybės iš esmės patvirtintame dokumente keliami tikslai mažinti šešėlį statybų, prekybos automobiliais ir jų dalimis bei mėsos produktais sektoriuose.

Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, sėkmingai įgyvendinti sprendimai leistų iš šešėlio ištraukti „ne vieną šimtą“ milijonų eurų.

„Tai būtų didžiulis postūmis lėšų, kurias mes galėtume perskirstyti per biudžetą, kalbant apie tas didžiausias problemas“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas.

Plane numatyta įvesti ir privalomąją statybininko tapatybės kortelę, įdiegti jos informacinę sistemą. Tuo metu transporto priemonėms žadama nustatyti kriterijus, pagal kuriuos jos gali būti pripažįstamos atliekomis.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sako, kad automobilių pardavėjai šiuo metu piktnaudžiauja pirkimo-pardavimo sutarčių formomis (vadinamaisiais „kauferiais“), kuriose figūruoja tik pirminis pardavėjas ir galutinis pirkėjas, nors tarpininkai atlieka esminį vaidmenį įsigydami ir pargabendami automobilį iš Vakarų Europos ir jį parduodami Lietuvoje.

„Tas perpardavėjas niekur nedalyvauja, niekur neegzistuoja. Mes siūlome pirkimo-pardavimo sandorį deklaruoti. Numatyta, kad „Regitroje“ bus informacinė posistemė, kuri vadinsis transporto priemonių savininkų apskaitos sistema. Sistemoje tas perpardavėjas turėtų registruoti pirkimo-pardavimo sandorį“, – aiškino E. Misiūnas.

Tarpininkams būtų suteiktas savininko kodas, taip pat turėtų būti deklaruota automobilio pirkimo kaina. Anot ministro, tai reikalinga, nes šiuo metu kai kurių sandorių vertė dirbtinai sumažinama iki dešimties kartų. Sistemoje būtų registruojamos ir rinkoje parduodamos nebetinkamų naudoti automobilių dalys.

„Iš esmės tai padės mažinti šešėlį šioje srityje“, – įsitikinęs jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pažymi, kad statybų sektorius sudaro apie penktadalį šešėlinės ekonomikos. Statybininko tapatybės kortelės įvedimas turėtų padėti spręsti ne tik šešėlio, bet ir trečiųjų šalių darbuotojų išnaudojimo problemą: realiu laiku nustatyti darbuotojo darbo vietą, vykdyti darbo laiko apskaitą ir taip mažintų galimybes nedeklaruoti dalies darbo laiko bei užmokesčio, lengviau kontroliuoti, kaip laikomasi darbų saugos.

Žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas, kalbėdamas apie iniciatyvas griežčiau kontroliuoti prekeivius mėsa, pabrėžia, kad jie į naująją informacinę sistemą būtų griežčiau įpareigoti įvesti duomenis (tarp jų – apie prekių kiekį, kilmę), prekybą lengviau galėtų tikrinti atsakingos institucijos.

Pasak viceministro, šiuo metu turgavietėse prekeiviai pildo popierinius žurnalus, dažniausiai ranka, jie kartais būna neįskaitomi, o kasos aparatus dėl įvairių išimčių turi tik apie du trečdaliai prekybininkų. Šiai iniciatyvai posėdyje nepritarimą išreiškė prekybininkų atstovai, tvirtinę, kad nauja tvarka sukurs papildomų administracinių problemų, privers atsisakyti verslo.

Tuo metu Statybininkų asociacija ragino perimti jų jau sukurtą ir savanoriškai naudojamą statybininko kortelės sistemą. Dalis ministrų kabineto narių pabrėžė, jog įstatymai įpareigoja vykdyti sistemos viešuosius pirkimus, kuriuose galės dalyvauti ir asociacija.

Konkrečius teisės aktus Vyriausybei iki rugsėjo turės pateikti Socialinės apsaugos ir darbo, Žemės ūkio, Vidaus reikalų bei Aplinkos ministerijos, o priemonės, pritarus Seimui, būtų įvestos dar po metų – 2020-ųjų rugsėjį.

Vyriausybė nurodo, kad statybų sektoriuje kasmet neapskaitoma apie 500–700 mln. eurų pajamų, prekyboje mėsa ir mėsos produktais – apie 151 mln. eurų, prekyboje automobiliais ir jų dalimis – 73 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio.