- Roma Pakėnienė, BNS ir Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei trečiadienį iš pasiskolintų lėšų valstybinės ir vietinės reikšmės keliams skyrus 150 mln. eurų, susisiekimo viceministras Virgaudas Puodžiukas sako, kad šiomis lėšomis siekiama paskatinti kelių tiesimo ir remonto verslą, o pinigai bus paskirstyti jau parengtiems projektams.
Anot jo, visos lėšos turėtų būti įsisavintos per pusmetį – nuo birželio iki gruodžio mėnesio.
„Tai yra programa verslo skatinimo, kadangi dabar yra paaugęs nedarbas ir kai kurios įmonės iš tikrųjų negali dirbti. O kelių įmonės, komunalinės įmonės, aš žinau gal vieną du atvejus, kad dėl viruso, pandemijos yra pristoję darbai ar yra trukdžių“, – BNS sakė V. Puodžiukas.
„Tikimės, kad tai paskatins žmonėms suteikti darbo vietas, taip bus skatinama gauti atlyginimą, o ne pašalpą, tai bus paskatinimas mokėti mokesčius, geriau surinkti biudžetą ir dalis problemų bus išspręsta“, – pridūrė jis.
V. Puodžiuko teigimu, Vyriausybė trečiadienį taip pat patvirtino šių lėšų paskirstymo keliams tvarką – joje numatyti 6 prioritetai.
Visi tokie projektai gaus finansavimą, jei iki birželio bus parengti jų projektiniai dokumentai, jiems nebereikės ilgų leidimų derinimo procesų.
„Pirmuoju prioritetu yra valstybės ir vietinės reikšmės kelių paprastasis remontas – tai yra ir su žvyro, ir su asfalto danga, ypač nesudėtingi projektai, kuriems nereikia projektavimo, ir jie gali būti pradėti birželio 1 dieną“, – BNS sakė susisiekimo viceministras.
Be to, pinigai bus skirti gyvenviečių gatvių bei jas jungiančių žvyrkelių asfaltavimui, pėsčiųjų, dviračių takams bei kelių saugumo priemonėms, lankytinas, rekreacijos bei kurortines teritorijas jungiančių kelių remontui ar rekonstrukcijai, pavyzdžiui Lyduvėnų geležinkelio tilto privažiavimui.
Be to, tarp prioritetų – pasienio vietovėse esančių kelių, taip pat valstybės ir savivaldybių valdomų kelių į teritorijas, kur kuriamos darbo vietos, remontas ar rekonstrukcija.
Pasak V. Puodžiuko, visi tokie projektai gaus finansavimą, jei iki birželio bus parengti jų projektiniai dokumentai, jiems nebereikės ilgų leidimų derinimo procesų: „Mes tikimės, kad tokių projektų atsiras Lietuvoje.“
V. Puodžiuko teigimu, Kelių direkcija jau pateikė maždaug 50 mln. eurų vertės darbų sąrašą, kur reikia remontuoti asfalto dangą, bei apie 20 mln. eurų vertės remontuotinų žvyrkelių sąrašą. Tačiau tikimasi, kad ji pateiks daugiau projektų, o likę pinigai tektų savivaldybėms.
„Savivaldybėms gali būti ir pusė iš tų 150 mln., mes kol kas neturime duomenų apie projektų parengtumą. Jeigu projektai yra pasirengti, jei turi sutartis su rangovais, jeigu tikrai jas galima sudaryti iki birželio 1 dienos, tai tada tikrai šiuo atveju nukentės tos savivaldybės, kurios yra apsnūdę, kurios neturi pasirengtų projektų-, – kalbėjo V. Pudžiukas.
Ministerija ketina dar ketvirtadienį išsiųsti lėšų skirstymo prioritetus visoms savivaldybėms ir Kelių direkcijai, o jau kitą savaitę tarpžinybinė grupė bandys sudaryti projektų, kuriems būtų skiriamas finansavimas, sąrašą. Pasak V. Puodžiuko, ministras Jaroslavas Narkevičus jj pasirašyti turėtų gegužę.
„Ministras labai tikisi, kad tie objektai galės startuoti ne vėliau kaip birželio 1 dieną ir būti baigti lapkričio 30 dieną“, – BNS sakė viceministras.
Be 150 mln. eurų iš valstybės pasiskolinto krepšelio, keliams neseniai skirta dar 142 mln. eurų iš anksčiau įšaldytų ir dabar atšildytų šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Šie pinigai skirti parengtiems ir jau pasirašytiems projektams.
Kelių direkcija BNS pranešė, kad apie 112 mln. eurų iš šio krepšelio skirta valstybinės reikšmės ir apie 30 mln. eurų – vietinės reikšmės keliams.
Daugiausia „atšildytų“ lėšų – apie 106 mln. eurų – bus naudojama valstybinių žvyrkelių asfaltavimui, dėl jų kovo mėnesį buvo pasirašyta 56 mln. eurų vertės sutarčių.
Iki balandžio 23 dienos pasirašyta 1391 kilometro žvyrkelių asfaltavimo sutarčių – tai sudaro 96 proc. visų 2016-2020 metais numatytų valstybinių kelių asfaltavimo projektų.
Dar dėl 60 kilometrų žvyrkelių asfaltavimo sutartys bus pasirašytos netrukus, dėl 11 km paskelbti rangos konkursai, be to, suplanuota paskelbti papildomai 33 km asfaltavimo konkursų.
Vyriausybei sausį atnaujinus KPPP sąmatą, šiemet ji siekė beveik 590 mln. eurų (su kovo mėnesį atšildyta 142 mln. eurų suma), o kartu su papildomai skirtais 150 mln. eurų šiemet keliams iš šios programos bus skirta 740 mln. eurų.
Kviečia teikti paraiškas
Atsižvelgdama į Vyriausybės nutarimą skirti 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės reikšmės keliams taisyti ir rekonstruoti, Susisiekimo ministerija kviečia šalies savivaldybes ir Lietuvos automobilių kelių direkciją kuo skubiau teikti prašymus dėl lėšų skyrimo konkretiems kelių objektams finansuoti. Prašymų laukiama per 5 darbo dienas, finansuojami projektai turės būti įgyvendinti iki šių metų lapkričio 30 d.
„Prašymų skirti finansavimą kelių remonto ir rekonstrukcijos darbams laukiame kuo skubiau, kad Vyriausybės skirtos lėšos nedelsiant pasiektų darbus vykdančias įmones ir būtų efektyviai panaudotos ekonomikai skatinti esamos ekstremalios situacijos metu“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...