- Roma Pakėnienė, BNS ir Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei trečiadienį iš pasiskolintų lėšų valstybinės ir vietinės reikšmės keliams skyrus 150 mln. eurų, susisiekimo viceministras Virgaudas Puodžiukas sako, kad šiomis lėšomis siekiama paskatinti kelių tiesimo ir remonto verslą, o pinigai bus paskirstyti jau parengtiems projektams.
Anot jo, visos lėšos turėtų būti įsisavintos per pusmetį – nuo birželio iki gruodžio mėnesio.
„Tai yra programa verslo skatinimo, kadangi dabar yra paaugęs nedarbas ir kai kurios įmonės iš tikrųjų negali dirbti. O kelių įmonės, komunalinės įmonės, aš žinau gal vieną du atvejus, kad dėl viruso, pandemijos yra pristoję darbai ar yra trukdžių“, – BNS sakė V. Puodžiukas.
„Tikimės, kad tai paskatins žmonėms suteikti darbo vietas, taip bus skatinama gauti atlyginimą, o ne pašalpą, tai bus paskatinimas mokėti mokesčius, geriau surinkti biudžetą ir dalis problemų bus išspręsta“, – pridūrė jis.
V. Puodžiuko teigimu, Vyriausybė trečiadienį taip pat patvirtino šių lėšų paskirstymo keliams tvarką – joje numatyti 6 prioritetai.
Visi tokie projektai gaus finansavimą, jei iki birželio bus parengti jų projektiniai dokumentai, jiems nebereikės ilgų leidimų derinimo procesų.
„Pirmuoju prioritetu yra valstybės ir vietinės reikšmės kelių paprastasis remontas – tai yra ir su žvyro, ir su asfalto danga, ypač nesudėtingi projektai, kuriems nereikia projektavimo, ir jie gali būti pradėti birželio 1 dieną“, – BNS sakė susisiekimo viceministras.
Be to, pinigai bus skirti gyvenviečių gatvių bei jas jungiančių žvyrkelių asfaltavimui, pėsčiųjų, dviračių takams bei kelių saugumo priemonėms, lankytinas, rekreacijos bei kurortines teritorijas jungiančių kelių remontui ar rekonstrukcijai, pavyzdžiui Lyduvėnų geležinkelio tilto privažiavimui.
Be to, tarp prioritetų – pasienio vietovėse esančių kelių, taip pat valstybės ir savivaldybių valdomų kelių į teritorijas, kur kuriamos darbo vietos, remontas ar rekonstrukcija.
Pasak V. Puodžiuko, visi tokie projektai gaus finansavimą, jei iki birželio bus parengti jų projektiniai dokumentai, jiems nebereikės ilgų leidimų derinimo procesų: „Mes tikimės, kad tokių projektų atsiras Lietuvoje.“
V. Puodžiuko teigimu, Kelių direkcija jau pateikė maždaug 50 mln. eurų vertės darbų sąrašą, kur reikia remontuoti asfalto dangą, bei apie 20 mln. eurų vertės remontuotinų žvyrkelių sąrašą. Tačiau tikimasi, kad ji pateiks daugiau projektų, o likę pinigai tektų savivaldybėms.
„Savivaldybėms gali būti ir pusė iš tų 150 mln., mes kol kas neturime duomenų apie projektų parengtumą. Jeigu projektai yra pasirengti, jei turi sutartis su rangovais, jeigu tikrai jas galima sudaryti iki birželio 1 dienos, tai tada tikrai šiuo atveju nukentės tos savivaldybės, kurios yra apsnūdę, kurios neturi pasirengtų projektų-, – kalbėjo V. Pudžiukas.
Ministerija ketina dar ketvirtadienį išsiųsti lėšų skirstymo prioritetus visoms savivaldybėms ir Kelių direkcijai, o jau kitą savaitę tarpžinybinė grupė bandys sudaryti projektų, kuriems būtų skiriamas finansavimas, sąrašą. Pasak V. Puodžiuko, ministras Jaroslavas Narkevičus jj pasirašyti turėtų gegužę.
„Ministras labai tikisi, kad tie objektai galės startuoti ne vėliau kaip birželio 1 dieną ir būti baigti lapkričio 30 dieną“, – BNS sakė viceministras.
Be 150 mln. eurų iš valstybės pasiskolinto krepšelio, keliams neseniai skirta dar 142 mln. eurų iš anksčiau įšaldytų ir dabar atšildytų šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Šie pinigai skirti parengtiems ir jau pasirašytiems projektams.
Kelių direkcija BNS pranešė, kad apie 112 mln. eurų iš šio krepšelio skirta valstybinės reikšmės ir apie 30 mln. eurų – vietinės reikšmės keliams.
Daugiausia „atšildytų“ lėšų – apie 106 mln. eurų – bus naudojama valstybinių žvyrkelių asfaltavimui, dėl jų kovo mėnesį buvo pasirašyta 56 mln. eurų vertės sutarčių.
Iki balandžio 23 dienos pasirašyta 1391 kilometro žvyrkelių asfaltavimo sutarčių – tai sudaro 96 proc. visų 2016-2020 metais numatytų valstybinių kelių asfaltavimo projektų.
Dar dėl 60 kilometrų žvyrkelių asfaltavimo sutartys bus pasirašytos netrukus, dėl 11 km paskelbti rangos konkursai, be to, suplanuota paskelbti papildomai 33 km asfaltavimo konkursų.
Vyriausybei sausį atnaujinus KPPP sąmatą, šiemet ji siekė beveik 590 mln. eurų (su kovo mėnesį atšildyta 142 mln. eurų suma), o kartu su papildomai skirtais 150 mln. eurų šiemet keliams iš šios programos bus skirta 740 mln. eurų.
Kviečia teikti paraiškas
Atsižvelgdama į Vyriausybės nutarimą skirti 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės reikšmės keliams taisyti ir rekonstruoti, Susisiekimo ministerija kviečia šalies savivaldybes ir Lietuvos automobilių kelių direkciją kuo skubiau teikti prašymus dėl lėšų skyrimo konkretiems kelių objektams finansuoti. Prašymų laukiama per 5 darbo dienas, finansuojami projektai turės būti įgyvendinti iki šių metų lapkričio 30 d.
„Prašymų skirti finansavimą kelių remonto ir rekonstrukcijos darbams laukiame kuo skubiau, kad Vyriausybės skirtos lėšos nedelsiant pasiektų darbus vykdančias įmones ir būtų efektyviai panaudotos ekonomikai skatinti esamos ekstremalios situacijos metu“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paukštys: su Rusija verslo ryšių nebeturime, Kazachstane imamės prevencijos
Metų pradžioje kilus verslo nepasitenkinimui dėl draudimo lėktuvais eksportuoti dvejopo naudojimo prekes į trečiąsias šalis, o pastarosiomis dienomis viešoje erdvėje pasirodžius svarstymų, jog aukštųjų technologijų grupės &bd...
-
LEA: palygino praeitų metų elektros kainas – kiek mokėjo latviai, lenkai ar lietuviai1
Praėjusiais metais didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo mažesnė nei kaimyninėse valstybėse ir artima Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkiui, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Mačiulis: didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse2
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva nuo 1990 m. išsiskiria pagal visus ekonominius ir socialinius rodiklius bei, objektyviai pamatavus, didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse. ...
-
Žiniasklaida: kandidatui į TS-LKD lyderius – visai nauja pareigybė NMA2
Iki praėjusių metų rugpjūčio tuometinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėju dirbęs, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus kandidatuojantis konservatorius Daivaras Rybakovas trečiadienį prad...
-
Premjeras: didesnis gynybos finansavimas, avansiniai mokėjimai leidžia „nusipirkti laiko“
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog didesnis finansavimas gynybai ir dėl to anksčiau atliekami avansiniai mokėjimai už karinę techniką leidžia „nusipirkti laiko“. ...
-
Vyriausybė kurs specialią komisiją: verslo atstovai turi pageidavimų
Premjerui Gintautui Paluckui žadant formuoti biurokratinės naštos mažinimo komisiją, verslo atstovai tikisi, jog joje bus po lygiai verslo struktūrų ir valdžios atstovų, o jai galėtų vadovauti verslo deleguotas žmogus. ...
-
Didėja ir pensijos, ir įmokos: ką svarbu žinoti?14
Kaip ir kasmet, Naujieji atneša nemažai pokyčių. Šįkart apie pasikeitusias „Sodros“ išmokas ir įmokas. Senjorai sulauks didesnių pensijų, ūgtels vienišo asmens išmokos, pasikeitė mažiausios ir didžiausi...
-
Premjeras – apie lietuviškų prekių panaudojimą Rusijos karo pramonėje1
Vyriausybei ketinant sušvelninti draudimą lėktuvais eksportuoti dvejopos paskirties prekes į trečiąsias šalis siekiant, kad jos nepatiktų į Rusiją, premjeras Gintautas Paluckas sako neturintis jokios informacijos apie tokių lietuvi&scaro...
-
LEA statistika: kaip Lietuvoje keičiasi elektromobilių rinka1
Pernai lengvųjų keleivinių elektrinių automobilių skaičius šalyje išaugo beveik 50 proc., o vien grynųjų elektromobilių skaičius – beveik 40 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Valiūnas turi pasiūlymų dėl pelno ir GPM mokesčių, verslo liudijimų2
Gintauto Palucko Vyriausybei svarstant keisti kai kuriuos mokesčius verslas ragina nedidinti pelno bei gyventojų pajamų mokesčių (GPM), tačiau siūlo peržiūrėti verslo liudijimų tvarką ir jų apmokestinimą. ...