Sunerimo: kas nutiks, jei vieną dieną kortelės neveiks

Kai kurie gyventojai teigė, kad grynųjų nenaudoja, nes esą nepatogu.

„Man tai paprastesnis, greitesnis ir patogesnis būdas, nes nereikia ieškoti metalo“, – aiškino vilnietė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bankai savo ruožtu tvirtino, kad bankų skyrių vis mažėja, tačiau bankomatų tinklas per paskutinius metus išsiplėtė.

„Kredito įstaigos žiūri i savo vartotojų poreikius. Matome, kad pastaraisiais metais daugiau klientų teikia prioritetą skaitmeniniams atsiskaitymams, o ne gryniesiems. Grynųjų pinigų naudojimas per šį dešimtmetį sumažėjo net tris kartus“, – pasakojo Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Turguje pakalbinta prekeivė Liucija LNK žurnalistams sakė, jog priima korteles. Tiesa, naudos moteriai iš to nėra.

„Turi abonentinį mokestį, o bankas dar paima procentų“, – neslėpė ji.

A. Ufarto/ELTOS nuotr.

Tačiau ir grynieji valstybei, t. y. mokesčių mokėtojams, kainuoja netiesiogiai.

„Grynųjų inkasavimas, aptarnavimas, išleidimas pakankamai brangiai kainuoja. Elektroniniai pinigai daug efektyvesni“, – tvirtino finansų ekspertė Jekaterina Govina.

Mokėti galima ne tik telefonais, bet ir išmaniaisiais laikrodžiais ar net žiedais. Tiesa, kai kurios šalys imasi politinių veiksmų, tam, kad ginti grynuosius. Esą kai kur grynieji jau nėra pageidaujami.

Mūsų įstatymai nedraudžia, galima turėti nors ir milijoną grynaisiais namuose.

„Europos Sąjungoje deramasi dėl reglamento, kuomet grynieji būtų įtvirtinti kaip privaloma atsiskaitymo priemonė. Visi prekybininkai, pardavėjai privalėtų juos priimti“, – tikino Lietuvos banko valdybos narys Marius Skuodis.

Šveicarijos gyventojai referendume balsavo, kad teisė mokėti grynaisiais turi atsirasti Konstitucijoje ir negali būti varžoma.

„Mūsų įstatymai nedraudžia, galima turėti nors ir milijoną grynaisiais namuose. Ar tai saugu, čia kitas klausimas“, – kalbėjo Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Lietuvoje įstatymai draudžia grynaisiais atsiskaityti daugiau nei 5 tūkst. eurų. Tiesa, Europoje grynieji pinigai, manoma, gali būti kaip saugumo priemonė.

„Tos internetinės arba debesijos sistemos yra patikimos iki tol, kol yra patikimos, nes būna kibernetinių grėsmių“, – teigė Seimo narys Giedrimas Jeglinskas.

Užtenka dingti elektrai ar internetui – kortele neatsiskaitysi. Tačiau kilus ekstremaliai situacijai, vienas pagrindinių žmonių poreikių būtų pinigai, o bankinė sistema – vienas pirmųjų kibernetinių atakų taikinių.

„Šiuo metu vystomas projektas apie tai. Europa nori pasiruošti blogiausiam scenarijui, jei vieną dieną gyventojai būtų atskirsti nuo kortelių“, – aiškino J. Govina.

Švedijos valdžia savo ruožtu ragina žmones nuolatos turėti grynųjų – bent savaitės poreikiams.

„Šeima, namų ūkis – vienas gali turėti vieno banko, kitas kito banko korteles. Tokiu būdu užtikrinti atsiskaitymo būdų diversifikaciją“, – sakė E. Čipkutė.

Anot bankų, šiuo metu Lietuvoje maždaug 60 proc. atsiskaitymų vyksta kortelėmis.