- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinio neįgalumo – 30-40 proc. darbingumo – žmones įdarbinusiems darbdaviams siūloma trejus metus iš valstybės biudžeto mokėti 60 proc. jų atlyginimo dydžio subsidiją. Iki šiol siūlyta ją mokėti dvejus metus.
Tokį sprendimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas priėmė antradienį apsvarstęs „valstiečių“ frakcijos nario Algimanto Dumbravos siūlymą Užimtumo įstatymo pataisoms.
Tačiau komitetas nepritarė grupės Seimo narių siūlymui darbdaviams neterminuotai skirti pusės neįgaliojo darbo užmokesčio subsidiją.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis mano, kad neterminuotas subsidijavimas „neįgaliuosius gali uždaryti mažo atlyginimo ribose“. Jam pritarė ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.
„Neterminuotas subsidijavimas skatina segreguotis ir priimti į įmonę daug negalią turinčių žmonių taip susimažinant gamybos ar veiklos sąnaudas bei naudojantis subsidijomis, nedidinti tų žmonių darbo užmokesčio atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, darbo patirtį“, – komitete sakė J. Jakštienė.
Viceministrė teigė, kad neterminuotai neturėtų būti remiamos visos tokių žmonių grupės, nes tai didina biudžeto išlaidas, bet nepadeda neįgaliesiems lengviau įsidarbinti atviroje darbo rinkoje.
Be to, J. Jakštienė suskaičiavo, kad tokia tvarka iš valstybės biudžeto pareikalautų 37,9 mln. eurų.
Pasak jos, darbdaviai pripažįsta, kad įdarbinti neįgaliuosius juos labiausiai skatina kompensacija darbo vietos pritaikymui, o mažiausiai – darbo užmokesčio subsidija: „Su neterminuoto subsidijavimo siūlymais mes labiau artėjame prie socialinių įmonių atviroje darbo rinkoje formavimo“.
Didžioji dalis darbdavių norėtų kokybiškų paslaugų – ne subsidijos iš esmės lemia neįgaliųjų dalyvavimą atviroje darbo rinkoje.
„Didžioji dalis darbdavių norėtų kokybiškų paslaugų – ne subsidijos iš esmės lemia neįgaliųjų dalyvavimą atviroje darbo rinkoje“, – pridūrė ji.
J. Jakštienės teigimu, Estijoje dabar darbo užmokesčio subsidija mokama pusę metų nevertinant negalios sunkumo ir darbingumo lygio – per trejus metus neįgaliųjų įdarbinimas šalyje išaugo 10 proc.
Dabar siūloma neterminuotą subsidijavimą palikti tik iki 25 proc. darbingumą turintiems neįgaliesiems.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, vidutinė darbo užmokesčio subsidija siektų 581 eurą per mėnesį, jas 2023 metais gautų apie 4145 neįgaliųjų. Iųš biudžeto tam reikėtų 19,233 mln. eurų, o 2024 metais – atitinkamai 5545 žmonių ir 21,769 mln. eurų. 2025-2027 metais subsidijoms reikėtų jau 26,8-33,8 mln. eurų.
Sunkiausią negalią turintiems ir iki 25 proc. darbingiems žmonėms atlyginimo subsidija būtų mokama neterminuotai, ji siektų 75 proc. neįgaliojo darbo užmokesčio. Šešis mėnesius subsidija būtų mokama lengvą negalią turintiems ir 40-55 proc. darbingiems gyventojams. Jų darbdaviui iš biudžeto būtų dengiama 50 proc. darbo užmokesčio.
Seimo svarstomomis Užimtumo įstatymo pataisomis siekiama įteisinti neįgaliųjų įdarbinimo reformą – bus atsisakyta socialinės įmonės statuso, visos įmonės galės pretenduoti į valstybės pagalbos krepšelį, pradedant darbo užmokesčio subsidijomis, baigiant įteisinamu darbo asistentu, darbinės aplinkos pritaikymu ir kitais būtinais dalykais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys siūlymą gyventojams leisti 1,2 proc. GPM skirti religinėms bendruomenėms2
Seimas imsis svarstyti siūlymą leisti iki 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies skirti ir religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams. ...
-
Įvardijo, kiek turėtų kainuoti Lietuvos narystės ES 20-mečio komunikacinė kampanija4
Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, ieškoma galinčiųjų sukurti šiai sukakčiai skirtą komunikacinę kampaniją. ...
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai21
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu15
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...