Strateginiais laikomi atliekų deginimo projektai - biurokratizmo liūne

Atliekų deginimas, kaip vienas apsirūpinimo šiluma būdų, numatytas Seimo ir Vyriausybės patvirtintose Energetikos ir Atliekų tvarkymo strategijose. Tačiau aukščiausių šalies vadovų skatinami projektai stringa biurokratų stalčiuose.

Gamyklos – miestų centruose

Atliekų deginimas visame pasaulyje laikomas pažangia komunalinių atliekų utilizavimo technologija, kuri išsiskiria mažiausiu poveikiu aplinkai.

Energetikos ministerija žada greitai parengti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo, skatinimo ir rėmimo veiksmų programą. Vienas jos tikslų – 5–7 didžiuosiuose Lietuvos miestuose pastatyti modernias rūšiuotų šiukšlių deginimo gamyklas. Kol kas atliekų deginimo gamyklos statybai pritarta tik Klaipėdoje.

Apie būtinybę atliekas ne kaupti sąvartyne, o deginti, prabilo ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad Lietuva iki šiol blokavo bet kokių alternatyvių energijos šaltinių vystymą šalyje. O deginant atliekas vienu metu būtų išspręstos net dvi problemos – šildymo ir atliekų utilizavimo. Apsilankęs Danijos atliekų deginimo gamykloje, šiai energetikos krypčiai pritarė ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Strategija – tempti laiką

Nors aukščiausia šalies valdžia deklaruoja skatinanti atliekų deginimą kaip strateginį valstybės interesą energetikos srityje, realūs projektai ilgai užsiguli biurokratų stalčiuose.

Apie galimybę statyti atliekų deginimo gamyklą Vilniuje kalbama jau kelerius metus. Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla vilniečiams net tris kartus pristatė Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą. Specialistai patvirtino, kad iš kelių tyrinėtų vietų Vilniaus mieste tinkamiausias sklypas gamyklos statybai – šalia 3-iosios termofikacinės elektrinės Gariūnuose.

Raimundas Petreikis, Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos direktorius, teigė tikėjęsis, kad pristačius PAV vyks normali diskusija: gyventojai ir specialistai pateiks pasiūlymų, užduos klausimų, į juos bus atsakyta. Tačiau vietoj argumentų sulaukta tik neigiamų emocijų pliūpsnio.

"Mums nemažai klausimų pateikė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD), tačiau dauguma pastabų tėra paaiškinamojo pobūdžio ir nekeičia PAV ataskaitos išvados. Mūsų nuomone, klausimų sulaukiame tik tam, kad būtų tempiamas laikas", – įsitikinęs R.Petreikis.

Reikalauja sunešioti geležines klumpes

Nors PAV ataskaita buvo tik papildyta, užsakovams vėl tenka ją iš naujo derinti su įvairiomis organizacijomis: savivaldybės, apskrities viršininko administracijos, Visuomenės sveikatos centro, priešgaisrinės tarnybos ir paveldo specialistais.

Projekto rengėjai jau buvo gavę iš visų minėtų institucijų teigiamus įvertinimus, tačiau VRAAD uždavus papildomų klausimų, PAV ataskaitą teko vėl pildyti ir vėl iš naujo rinkti parašus. Vienas iš priekaištų – esą nebuvo nagrinėtos alternatyvios atliekų deginimo gamyklos statybos vietos.

"Mes išnagrinėjome alternatyvias vietas, kaip ir buvo numatyta įstatyme. Tačiau iš mūsų buvo pareikalauta detalių skaičiavimų, nors ir taip visiems buvo aišku, kad viena ar kita vieta netinka pagal kitus duomenis ir ten gamyklos statyba negalima. Taigi mes turėjome vėl užsakyti atlikti vertinimą, mokėti pinigus, parengti šūsnis papildomų dokumentų ir vėl rasti tą patį atsakymą, – sakė R.Petreikis. – Mes tikimės iš aplinkos apsaugos specialistų gauti konkrečius motyvuotus atsakymus, tačiau girdime tik abejones ir svarstymus, kurie kažkodėl tampa argumentais."

Siūlo kreiptis į teismą

Rolandas Masilevičius, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) direktorius, atmeta projekto vykdytojų priekaištus: "Tikrai nesame nusistatę prieš šį projektą. Pateikėme apie pusšimtį pastabų ir klausimų ir paprašėme papildyti PAV ataskaitą. Kadangi ji turėjo būti iš esmės pakoreguota, ją vėl teko derinti su kitomis institucijomis. Tokia procedūra numatyta įstatyme."

Jis pridūrė, kad jeigu tokia įvykių eiga verslininkų netenkina, šie turėtų kreiptis į teismą. Vienas svarbiausių VRAAD reikalavimų – projekto vykdytojai esą nenagrinėjo kitų vietų atliekų deginimo gamyklai statyti. Kai PAV ataskaita dar kartą pasieks departamento specialistus, šie ją perduos užsienio ekspertams, kurie taip pat turės pateikti savo nuomonę.

Vis dėlto R.Masilevičius pripažino, kad modernios gamyklos aplinkai nekenkia, o pagrindinė bėda – neigiama gyventojų nuomonė. "Vakarų Europoje atliekų deginimo gamyklos iš tiesų stovi viduryje miestų. Šių laikų technologinė įranga užtikrina, kad gamykla nekenktų aplinkai. Tačiau Lietuvos gyventojams tuo sunku patikėti", – apgailestavo pašnekovas.

Jis priminė, kad Lietuvoje XIX a. viduryje atsiradus pirmiesiems garvežiams, žmonės šią technikos naujovę vadino pragaro mašinomis.

"Istorija ir dabar kartojasi. Taigi verslininkams reikia turėti daug kantrybės ir svarbiausia pateikti aiškius atsakymus gyventojams, kad jiems kiltų kuo mažiau abejonių", – patarimus dalijo vis naujų užduočių gamyklos vystytojams pateikiančio departamento vadovas R.Masilevičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Suvalkietis

Suvalkietis portretas
Degint ne komunalines atliekas, bet iš atliekų paruoštą kurą gali bet kas, užsiregistravęs atliekų tvarkytojų registre, atlikęs poveikio aplinkai vertinimą ir gavęs AM bei viso būrio kitų instancijų leidimus. Jei jau Rubikonas su tuo vargsta treti metai tai ką kalbėt apie "Balbieriškio Švarą" ar kitus. Kadangi pagal įstatymą privalo iš gamintojų tą šilumą nupirkt šilumininkai (deginant šiluma-2/3 energijos , elektra1/3 )tai ir logiška, kad jie patys dalyvautų šiam brangiam projekte. Pav. Vilniuj Projektas kainuos apie 500mln ir tik 125 galbūt ir bus ES pinigai. Svarbu nedegint nerūšiuotų, nesusmulkintų ir šlapių atliekų, nes tuomet nesigaus jokia ekonomika ir tikrai mokestis gyventojams išaugs 3 kartus. Ir dar, jei į šią sritį ateina privatus verslas, savivalda turi pasirūpinti atliekų tvarkymo sistemos išbaigtumu, t. y. konkurso salygose nustatyti kokybinius ir kiekybinius reikalavimus. Kad nebūtų po to verslas vystomas savivaldybės ir gyventojų sąskaita. Ir jau gana posėdžiaut, nes tuoj ES mokėsim už CO išmetimą. O tai 70-90 litų tonai sąvartyne deponuotų atliekų. Jei Lapėse per metus deponuosim 250 000 tonųtai sudarys apie 18-23mln litų.Kas mokės-vėl gyventojai?

energetiko sministerija

 energetiko sministerija portretas
Ką gali pasiūlyti energetikos ministerija, jei galios vienetui investicijų reikia 5 kart daugiau nei deginant dujas? Visų pirma tai sanitarija, t.y. Aplinkos ministerijos kompetencija. Juk deginimo įmonė tam tikra monopolija regione-nieks neinvestuos šimtų milijonų jei nebus garantuoto kuro tiekimo. Aišku , energetikos ministerija gal ir galėtų padėti homogenizuoti kurą, tai yra padėti pastatyti regionines RDF gamybos stotis, kur atliekos būtų praktiškai paverčiamos biomase, bet visvien reiks kažką daryti su pavojingom atliekom, reikės arba giluminio šlako perdirbimo arba jo sandėliavimui parengtų poligonų. Kas tai darys-juk energetikam svarbu gauti galingumus-problemos vėl lieka AM ir savivaldai. Todėl suprantamas AM skepsis dėl jėga brukamų verlo modelių-aplinkosauga jiems paskutinėj vietoj-verslas siekia pelno mažiausiom sanaudom. Teisingau sako gerb. KIškis-verslas turi padaryti namų darbus. Kad neišnuodytume ir taip jau ant išlikimo ribos esančios tautos.

algirdas

algirdas portretas
Atliekų deginimas kaip gėrimas pats savaime nėra blogis. Svarbu ką geri , susu kuo geri ir kiek geri? Degint reikia iš atliekų paruoštą biokurą, o ne šiukšles, miestas, supratęs kokios įmonės jam reikia, o ne kokią jam perša privatininkai, turi paskelbt tarptautinį konkursą ir pasikviest garsiausias kompanijas-lai konkuruoja tarpusavy. Na ir realiai pasiskaičiuoti kokie yra atliekų srautai Kauno regione, nes šiandien apie trečdalis atliekų yra prirašinėjimas. O gamyklos ekonomika skaičiuojama konkrečiam atliekų kiekiams ir sudėčiai. Iki šiol tokie tyrimai buvo atliekami epizodiškai, kas lieka sudeginus komunalines atliekas išvis nenagrinėta. O nuo to priklausys likusių po deginimo atliekų laidojimo kaštai. Todėl savivaldybė turi rimtai pasiruošti ir gal net dalyvauti Projekte-sakykim gauti dalį už valstybės lėšas, gaunamas iš ES fondų. Miestas turi suprast kokios jam gamyklos reikia ir privatininkas turi taikytis prie iškeltų reikalavimų. Pav. garantuoti už įrengimų ekologinius ir ekonominius parametrus konkrečiais finansiniais įsipareigojimais. Tuomet iš karto dings verslo avantiūristai, nes dešimčių milijonų eurų garantijas tegali pateikti solidūs rinkos žaidėjai
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

Daugiau straipsnių