Valstybės užsakymai, nors ir gerokai apkarpyti, gelbsti merdintį šalies statybos sektorių. Tačiau kai kurių įmonių viltis išgyventi gali žlugti, nes už darbus neskubama atsiskaityti.

Skolos didėja

Statybų įmonės vienos pirmųjų šalyje pajuto sunkmečio padarinius: daugelis projektų sustabdyti, nemažai bendrovių reorganizuojasi arba skelbia bankrotus. Negana to, valstybinės įstaigos dar krutantiems statybininkams skolingos milijonus už jau atliktus arba pradėtus darbus.

Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento Adakro Šeštakausko, įmonės neturi kitos išeities, kaip tik toliau vykdyti valstybės užsakymus ir kantriai laukti pinigų, mat privatus statybų sektorius šiuo metu esą visiškai miręs. Taigi valstybės užsakymai, nors jų šiemet gerokai mažiau nei ankstesniais metais, dar tempia statybininkus iš finansinės bedugnės.

"Viešųjų pastatų – darželių, mokyklų, ligoninių – remontai dar šiek tiek juda. Tam šiemet skirta apie 0,6 mlrd. litų. Tai ir gelbsti statybų įmones. Antraip kiekvieną savaitę bankrotus dešimtimis skaičiuotume. Tačiau tas anksčiau numatytų investicijų pjaustymas, siekiant sumažinti biudžeto išlaidas, daugelio statybininkų vos nepražudė", – kalbėjo A.Šeštakauskas.

Vienas pavyzdžių – sostinėje statomas nacionalinis stadionas. Iš pradžių Vyriausybė stadiono statybai žadėjo skirti apie 200 mln. litų, prie projekto dirbo net 14 įmonių.

"Kadangi valstybė turėtų būti pačiu patikimiausiu partneriu, tai visi sąžiningai ir dirbo. Tačiau po visokių ginčų ir skandalų projektui teliko apie 100 mln. litų. Ir koks rezultatas? Subrangovai negauna pinigų, nemoka algų, nes kiti 10 užsakovų jiems irgi liko skolingi, o stadionas nebaigtas, nes valdžia persigalvojo", – apgailestavo asociacijos vadovas.

Investicijos karpomos

Vyriausybei pradėjus karpyti išlaidas, šimtai jau pradėtų statyti ar modernizuoti pastatų liko stovėti it vaiduokliai, mat kiekvienam projektui buvo skirta keliskart mažiau lėšų, nei žadėta pernai.

A.Šeštakauskas pateikė dar vieną pavyzdį – Marijampolės ligoninės operacinio bloko remontas, pradėtas 2006 m. Bendra projekto vertė – 18 mln. litų. Iki šiol padaryta darbų už 9,3 mln. litų, tačiau kitiems metams skirta tik 400 tūkst. litų.

"Taigi bendrovei, kuri tuos darbus turėjo vykdyti, nuplaukė keli milijonai litų. Bet čia dar ne blogiausias variantas. Metų pradžioje Vyriausybė buvo numačiusi sostinėje, Pilaitė rajone, pastatyti namą į Lietuvą grįžtantiems tremtiniams ir politiniams kaliniams. Projektui buvo žadėta 2,3 mln. litų, o pati statyba labai skubinama. Įmonė namą pastatė, bet valdininkai nusprendė apkarpyti išlaidas, ir iš žadėtų 2,3 mln. išmokėta tik 600 tūkst. litų", – pavyzdžius bėrė LSA prezidentas.

Labai daug vilčių statybininkai siejo ir su daugiabučių modernizavimo programomis, tačiau jos kol kas beviltiškai įstrigusios, nes bankai nelabai nori skolinti pinigų gyventojams. O ir pastarieji sunkmečiu neskuba ant pečių užsikrauti naujų paskolų naštos.

Kova dėl užsakymų stiprės?

Statybininkai įsitikinę, kad kitąmet dėl biudžeto balansavimo politikos dar labiau sumažės valstybės užsakymų, o konkurencija dėl jų dar labiau išaugs.

"Atsiskaityti vėluojama tiek už valstybės užsakymus, tiek už privačius – tai viena priežasčių, dėl kurių galėtų bankrutuoti ne viena stambi bendrovė. Be to, kovodamos dėl užsakymų, įmonės neretai konkursuose nurodo žemesnes nei rinkoje darbų kainas, nes tikisi, kad pavyks sumažinti sąnaudas. Bet to neįvyksta, ir įmonės lieka skolingos partneriams", – yra sakęs vienos stambiausių Lietuvoje statybos bendrovių "YIT Kausta" buvęs vadovas Vaidas Repečka.