Pasaulio rinkose kritus tam tikrų sortimentų medienos žaliavų kainai, lietuviška mediena pasidarė nepatraukli. Tai jau pajautė žaliavų augintojai – miškininkai, o bene labiausiai nukentėjo smulkiosios lentpjūvės. Tiesa, statybinei medienos kainai pasaulinės tendencijos didelės įtakos neturėjo.

Vakarų Lietuvos Medienos perdirbėjų asociacijos valdybos pirmininkas Arvydas Urbis sako, kad medienos pramonės rinka šiuo metu yra suirzusi ir susitraukusi, o artimiausiu metu ryškesnio pagerėjimo nelaukiama.

– Portale miskobirza.lt pateikiamais duomenimis, įvairios paskirties mediena pinga. Ar tai atitinka realybę, dėl kokių priežasčių yra kainų dinamika? – pasiteiravome A.Urbio.

– Turime AMEPS, apvalios žaliavinės medienos elektroninės prekybos sistemą, kurioje žaliavine mediena prekiauja Valstybinės miškų urėdijos – ten kainos, palyginti su praėjusiais metais, smuktelėjo dėl bendros medienos produkcijos poreikio sumažėjimo, ypač kritus popiermedžio ir plokščių medienos kainai. Sumažėjus poreikiui rinkoje, krito smulkios ir D klasės pjautinosios medienos kainos. Pagal šią pardavimo sistemą koreliuojasi ir privačių miškų medienos ruošėjai, pas juos kainos šiek tiek žemesnės. Nepastebėta, kad šiais metais būtų brangusi žaliavinė mediena, tačiau kritus medienos produkcijos kainoms vis dar neproporcingos išlieka žaliavos ir produkcijos kainos: pastaroji rinkose yra kritusi, o žaliavos kaina vis dar išlieka aukšta.

– Kurios paskirties medienos kaina kinta labiausiai, koks pokytis tai būtų lyginant su praėjusiais metais?

– Vis dar išlieka didelė aukštos kokybės medienos sortimentų kaina, tai yra stambūs A ir B klasės pjautinieji sortimentai. Tokia aukšta pjautinųjų sortimentų kaina ir sumažėjęs medienos produktų poreikis, kritusios medienos produktų kainos vidaus rinkoje veda į neviltį smulkiuosius medienos perdirbėjus-apdirbėjus. Jei aukštos klasės pjautinųjų sortimentų žaliavinės medienos kainos kito vos 5–10 proc., tai tokių sortimentų kaip popiermedis, plokščių mediena (malkos) krito 30–50 proc. Labiausiai kainos krito tų sortimentų, kurių Lietuvos medienos pramonė mažiausiai perdirba, ir kuriuos pirko eksportuotojai popieriaus ir plokščių gamybai. Kritus pasaulio rinkose šių sortimentų medienos žaliavų kainai, lietuviška pabrangusi mediena pasidarė nepatraukli, tad kenčia žaliavų augintojai miškininkai.

– Kokia yra statybinės medienos kainų dinamika pastaruosius metus?

– Statybinės medienos kainos per pastaruosius metus kito nedaug – labiau krito nei augo, dėl to, kad sąnaudos įvairioms lentoms ir tašams pagaminti yra didelės, o apyvarta, ypač vidaus rinkoje yra sumažėjusi, tad kaina mažėti, kai brangi žaliava, negali.

– Ar auga medienos paklausa Lietuvoje, kuriuose sektoriuose labiausiai?

– Medienos produkcijos paklausa yra kiek smuktelėjusi. Tai yra ir blogai, nes nėra galimybių plėtrai, tačiau ir gerai – pakoreguota žaliavinės medienos kaina, kuri darosi vis realesnė, nors vis dar išlieka aukšta.

– Kaip keitėsi įstatymai, kas medienos sektoriuje buvo palanku ar sunku pastaraisiais metais?

– Per pastaruosius metus daug pokyčių neįvyko. Pagrindinė gera naujiena Lietuvos medienos pramonei yra pataisytas Miškų įstatymo pirmasis straipsnis, kuris suteikė vilties, kad ateityje žaliavine mediena už konkurencingą rinkos kainą apsirūpinti bus patikimiau.

– Kaip pastaraisiais metais keitėsi medienos eksporto tendencijos?

– Mūsų asociacijos narių medienos produkcijos eksportas ypatingų pokyčių nepatyrė, išliko stabilios tradicinės kryptys (pakuotės ir paletės bei jų ruošiniai, statybinė mediena, įvairūs medienos ruošiniai, mediniai namai ir pan.) ir net sumenko tuose sektoriuose, kur konkurencija yra didesnė, o žaliavų kaina neleidžia būti konkurencingiems rinkoje. Naujų rinkų per pastarąjį laikotarpį neatsirado, manau, susitraukus bendrai rinkai.

– Ankstesniais metais nemažai medienos Lietuvos pramonės poreikiams buvo įvežama iš Baltarusijos. Ar išlieka ši tendencija, ir kodėl tai yra reikalinga, kai patys eksportuojame savo medieną?

– Mūsų asociacijos įmonės iš Baltarusijos medienos neveža, tad pakomentuoti negaliu. Iš medienos žaliavos atvežimo į Lietuvą tendencijų žinau, kad užsidaro Ukrainos žaliavinės medienos rinka, ir tai turėtų skaudžiai paliesti baldininkus ir kitus medienos gaminių gamintojus. Apie Baltarusijos žaliavinės medienos rinką gauname žinių, kad ji artimiausiu metu taip pat turėtų užsidaryti, mat tiek Ukraina, tiek Baltarusija siekia iš savos šalies išvežti ne medienos žaliavą, o jau pagamintą produktą ar bent pusgaminį.